Rodomi pranešimai su žymėmis alko. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis alko. Rodyti visus pranešimus

2013 m. liepos 1 d., pirmadienis

gamta nemyli savo vaikų



Džo meta gerti.
Džo jau daug kartų metė gerti. Alkoholį.
Jei virtuvėje popieriaus krepšy pasirodo tuščias sulčių pakelis - reiškia  Džo vakar metė gerti. Padaugėjusios skardinės metalo dėžėje - metė tik vienam vakarui. Ir tai, tikriausiai, ne visam.
Ne, aš visiškai nesišaipau iš alkoholizmo - tai liga, genetinė gamtos išdaiga ar smegenų brokas. Aš visiškai įsitikinusi, kad jei būtų paprasta mesti - jis su tom sultim neprasidėtų. Gertų arbatą.
Priklausomybės yra blogai. Jos brangiai kainuoja ir dažniausiai smirdi.
Anot Džo, pernai jis gydėsi nuo alkoholizmo, depresijos ir rūkymo. Metė. Gydymą.
Pastebėjau ant jo rankos prilipintą baltą medicininį guzulą - darei kraujo tyrimą? Taip. Kepenų funkcijai. O kas yra? Metu gerti. Ir žinai - jie man liepė nusirengti visiškai nuogai - akys blizga - ir visą aplipino elektrodais. Šypsosi. Pabuvo žvaigžde. Visą mane ištyrė. Taip reikia. Prieš metant gerti. Žinai, tai rimta. Gali pakenkti sveikatai.

Aš tai sakyčiau - gamta nemyli savo vaikų. Tiksliau, jai visiškai nusispjauti. O naivūs žmonės ją idealizuoja. Dar užklijuoja barzdą, pasodina ant debesies ir tikisi, kad padės, kai bus labai sunku. O ji kuria ciniškus genus ir sprogdina žvaigždes, numetusi barzdą į pelkę, kur gimsta naujos gyvybės formos, kurios suvalgys mūsų nagus ir pastatys naują Babiloną.

 
  

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

Portretas



Peržiūrėdama Iljos Repino paveikslus aptikau kompozitoriaus Modesto Musorgskio portretą. Be abejo, jis iškarto padaro įspūdį savo atviru tikroviškumu. Tai ne tipinis nuobodus reprezentacinis portretas, kokių tūkstančiai kabo rimti, solidūs, glotnūs. Vienodai nuobodūs.
Pasidomėjau. Tai vienintelis Musorgskio portretas, nutapytas jam esant gyvam kelios dienos prieš mirtį. Paskutinius 10 savo gyvenimo metų jis buvo įnikęs į alkoholį ir mirė ligoninėje nuo baltosios karštinės. Nugyveno 42 metus. Sukūrė operas "Borisas Godunovas", "Chovanščina", fortepijoninį ciklą "Parodos paveikslėliai" ir kt.
Repinas tikrai kietas dailininkas.


2010 m. liepos 29 d., ketvirtadienis

šampanas



Niekada anksčiau nebuvau gėrus šampano viena, verandoj, vidury nakties, kai visa gatvė miega. Ant stalo dega žvakė, groja patefono plokštelė - Paganinio koncertas smuikui su orkestru Nr. 4 re minor. Apsigaubiau raštuotu šaliu ir su egzistenciniu hedonizmu gurkšnojau šampaną iš krištolinės taurės. Gal ji ir ne šampanui skirta, bet labai tiko prie visko...
Būna, kad šampanas pats atvažiuoja ir netgi pats atsikemša. (nemeluoju ir nejuokauju). Visko būna mano stebuklų šalyje.
Va šitaip gerti šampaną - be progos - ne per naujus metus, ne per gimtadienį - tiesiog juodą naktį - daug skaniau ir maloniau.
Svirpia žiogai pritardami Paganinio smuikui, tarp ąžuolo ir klevo šakų pro debesis šviečia mėnulis visai kaip vokiečių romantikų paveiksluose. Takeliu barbena ežiukų nagučiai. Gatvė miega.
Net nežinau kiek laiko taip sėdėjau. Palengva išgurkšnojau visą butelį šampano. Pati net nustebau. Stebuklų šalyje išgėrus gėrimo iš buteliuko priklausytų staiga padidėti arba sumažėti. Kol kas nejaučiu jokio poveikio (išskyrus rytinį galvos skausmą). Gal čia lėto veikimo stebuklingas gėrimas.
Pažiūrėsim.