Musės

Mūsų vonioje užsiveisė riebios juodos baisios musės. Skraido palubėj. Tupi grėsmingai. Stebi, kaip aš maudausi. Sukelia nudizmo jausmą. Tarybinės animacijos traumuotoje vaizduotėje tvenkiasi kraupių paveiksliukų juosta, kaip stora baisi musė išauga ir mane, zuikučio pavidale, kažkur pavogia. Nebepamenu, kur gyveno didelė bloga musė - drevėje? Nuo drevės vaizdo darosi dar baisiau ir aš greitai susivynioju į rankšluostį. Nes jūs gi žinot - musių akys viską mato. Viską viską. Ne, aš jų nesigėdiju, mumi gi nudistė su stažu. Bet jų žvilgsnis toks lipnus, toks nehigieniškas...
Džo, sakau. Ar matei muses vonioj? Taip, sako Džo. Mes su Krisu nusprendėme, kad ventiliacijos skylėje jų lizdas. Ar tu tikras, kad musės gyvena lizduose? Taip, o tai kur? Neturi jos lizdų. Nei šeimų, nei gaujų... Na taip, va, visa mūsių gauja palubėj. Ne. Nieko tu nesupranti. Musės yra vienišės. Kaip katės. Vaikšto po vieną. Ne kaip šunys. Jos ne gaujos gyvūnai. Na pažiūrėk pati. Gauja. Koks 20 musių. Kur matei 20 kačių vienoj vonioj. Gerai. Gauja, lizdas, motininė alfa musė - išpurkšk lizdą. Arba vorų reikia daugiau. Nes tas vienas, man toks vaizdas, jų bijo. Musės už jį didesnės. Skriaudžia, tyčiojasi.
Ne be reikalo musės man kėlė nepasitikėjimą. Viena jų įkando Džo. Ne kitaip.
Vakar vakare ne iš šio, ne iš to - Džo puolė plauti virtuvę. Suplovė visas lėkštes, puodus. Nuvalė plytelę. O šiandien nubėgo pirkti naują grindų plovimo šluotą - kalbininkai puolame į darbą - angliškai vienas žodis "mop" - o jeigu nori gerbti žodį lietuvišką - grindų plovimo šluota. Nors ji visa netgi ir ne šluota! O kempinė su kotu! Ir kaip ją užvadinti? Grindkempinkotė?
Žodžiu, nubėgo, nupirko naują... daiktą. Ir puolė plauti grindis. Kad šveičia, kad trina...
Kažkas su juo negerai. Per 8 mėnesius nemačiau tokių vaizdų. Musės susuko lizdą jo galvoje? Jau laikas kviesti greitąją? Gal palauksiu, kol visus namus iškuops, tada ir hospitalizuosim.

Grįžau iš sostinės.
Po londinėjimo lupasi pečiai.
Danguje baigėsi vanduo ir netgi Reinčesteryje karštos saulėtos dienos.
Mančesteriečiai dalinasi į dvi dalis - vieniems Londonas oooooo, kaip norėčiau ten gyventi. Kiti - Londonas fui, Mančesteris geriau.
Vienareikšmiškai - Londone daug lankytinų taškų, bet jis nelabai pritaikytas gyvenimui. Su ilgesiu ir daina širdyje grįžau į savo kaštonų gatvę.
Važiavau į Lietuvos respublikos ambasadą. Bo - viena labai protinga moteriškė atsibudo - o paso galiojimas baigėsi prieš mėnesį. Be komentarų. Dabar labai protinga moteriškė neturi jokio galiojančio dokumento su nuotrauka. O labai gera ambasada tokioms labai protingoms moteriškėms negali net pasiųlyti jokio laikino popieruko. Todėl ji oficialiai - nepatvirtinta asmenybė. Gal ir net nelabai egzistuojanti...
Prie ambasados durų mane ištiko gilus kognityvinis disonansas, telpantis frazėje "bl bl, ką aš čia darau?".
Prie durų kaupėsi minia. Ir ne šiaip sau minia - o tautiečių. Galite vadinti mane riestanose snobe, parsidavusia kosmopolite ir užmėtyti pernykštėm bulvėm, tačiau - tai yra labai blogai. Man buvo paskirta devintą, atėjau be penkiolikos. Susireikšminęs kompleksuotas apsauginis atrakino duris 9:05. Negalima, jokiais būdais negalima, kompleksuotiems žmonėms duoti net minimalios valdžios. Pirma reikia maitinti šokoladu, mirkyti vonioje su putomis ir sakyti, kokie jie gražūs ir protingi. Kai patikės - tada duoti valdžią. O nelaimingiems ir piktiems - ne. Apskritai - visos svieto nelaimės - nuo nelaimingų žmonių. Patikėkit labai protinga moteriške.
O publika... Mano žodynas nėra skurdus, tačiau jausmų ir emocijų škalė pasiekia tokias aukštumas - kur žodžiai neužkopia. Nepostringavus - norėjosi sulįsti į žemę.
Būdama Nike produktų kapitonė, vienareikšminškai, plėtočiau aukso gaminių liniją...
Tai dar vienas įrodymas, kad negalima žmonių apibūdinti pagal tautybę. Kultūra, šmultūra, bekgraundas...
Moteriškė. Tikriausiai mano metų. Pro rudą sudegusių epitelio ląstelių sluoksnį neįmanoma nustatyti astronominio amžiaus. Nike bridžai, avalynė, striukė ir pusė Trinidado ir Tobago aukso rezervo ant kaklo, ausų ir rankų...
Dvasiniai pusiausvyrai atstatyti man prireikė kavos su pyragu ir viso Tate Modern.

Patyriau kultūrinį šoką.
Vidury dienos, saulei šviečiant nuėjau į Aldi apsiprekinti bananų, rabarborų ir kitų maisto medžiagų. Aldis įsikūręs Didsbury - tai mielas, ramus, pasiturintis Mančesterio rajonas.
Vaikštinėdama po parduotuvę pastebėjau netipinės, ypač Didsburiui, išvaizdos vaikiną - aukštas baltaodis blondinas, ilgais, žemiau pasturgalio, dredais. Na, dredais nieko nenustebinsi. Bet labai aukštas. Ir labai geltonai bondinas - netgi antakiai ir barzda. Ir atitinkami drabužėliai - kažkas rudo, a lia austa Tibete ar Peru marška. Toks nehigieniškas hipis-skvoteris.
Apsiprekinau, susimokėjau. Nusinešiau krepšį ant palangės. Pakuojuos į kuprinę.
Ilgas dredas pakuojasi šalia.
Atsiprašau, sako.
Taip, sakau.
Ar tu čia netoliese gyveni?
Taip, sakau. Galvoju, paklaus, kaip nueiti į biblioteką ar kitus traukos objektus.
Bla bla bla, kažką sako, neišgirstu. Ką tu dabar veiksi?
Namo einu...o ką?
Aš paklausiau, ar tu praktikuoji atsitiktinį seksą...
Va todėl aš iš pradžių nesupratau, ką jis klausė - nes buvo visai ne tai, ko aš tikėjausi...
Ne, nepraktikuoju.
Atsiprašau. Neįsižeisk. Prašau priimti kaip komplimentą...
Iš to šoko pradėjau kvatotis labai labai.
Vaikinas paskubėjo pasišalinti septinmyliais žingsniais.
Kai nustojau juoktis, pasijaučiau keistai. Na... kažkaip labai keistai.
Niekada man dar nesiūlė casual sex...
O jūs nepagalvokit, apsirengusi visai ne tokio pobūdžio - ilgas sijonas, uždara palaidinė - dorovės įsikūnijimas...
O čia - še, kad nori.
Paskui tik pasigailėjau, kad nepaklausiau - ar dažnai jam nuskyla?
 

Vaizduoju, kad tvarkau kompą.
Radau pamirštą savo fotkę. 2006 liepa, Vilnius.
Yra joje kažkas mielo mano dūšiai.

5 į dieną

 Henri de Toulouse-Lautrec kakoja

Čia visur sako "5 į dieną". Iš pradžių, tik atsikrausčius, vaikščiodama po parduotuvę vis nesuprasdavau - kodėl ant dėžės su svogūnais parašyta "5"? Penki svogūnai į dieną? Ne. Penkios porcijos vaisių-dažovių į dieną. Svogūnas irgi vaisius-daržovė. Ir bulvė irgi. Žemės obuolys, prancūziškai, jeigu gerai atsimenu.
Porcijas jie skaičiuoja pagal slaptą gramų uncijų sistemą. Iš vis, viską keistai skaičiuoja. Registruoajntis į  polikliniką (į kurią aš daugiau gyvenime neisiu, geriau mirsiu nuo smegenų auglio). Kiek vienetų alkoholio aš vartoju į savaitę? Labai, labai mane suglumimo šitas klausimas. Iš suglumimo, berods, parašiau 5. Nulis atrodytų neįtikinamai. 5 visada atrodo, kaip vidurys.Vidutinio intensyvumo alkoholizmas. Nors, vakar, vartodama kelis vienetus alkoholio tuo pačiu mokiausiu ispanų kalbos. Ispanas sakė, kad mano smegenu neuronai dar gerai veikia. Veikia. Smegenų auglio prispausti.
Taigi, užsiimiau vaisių daržvoių 5 porcijų valgymu.
Mano mėgstamiausi vaisiai - persikai, trešnės, vynuogės.
Nuo persikų viduriuoju. Nuo trešnių viduriuoju. Nuo vynuogiu irgi. Love hurts.
Bet žmonės taip jau sutverti, kad meilės vardan pasiryžę baisiausiom kančioms.
Net viduriavimui.
Myliu ir viduriuoju. Myliu ir viduriuoju.
Viskas būtų gerai, jei nereiktų lakstyti per 2 aukštus žemyn, o paskui tiek pat aukštyn.
O nuo braškių ne. Sako ir nuo vėžio apsaugo. Gal ir nuo smegenų auglio. Ir iš Tesco tokios kreivos, kaip iš babtytės daržo, kad imi tikėti, kad genetiškai nemodifikuotos. Negi kas skiepytų į jas kreivumo geną. Bet tikriausiai apgaulė. Viskas apgaulė. Genetiškai modifikavo, įskiepyjo šiksnosparnio ir tarakonų genus ir augino be dirvožemio ir saulės, kur nors išprotėjusiu genetininio inžinieriaus-agronomo labaratorijoj. Belieka laukti, kada išaugs žvynai ir pradėsiu matyti tamsoj. T.y. girdėti tamsoj. Na žo, kaip šiksnosparniai orientuojasi. Su mano regėjimu ir koordinacija praverstų, mažiau mėlynių ant švelnaus moteriško kūno būtų.
Negalima tikėti nieko. Net braškių kreivumu.
Bet vis tiek noriu uogų. O babyčių su stiklainiais, pardavinėjančių uogas nėra. Tenka nuodytis.
O dar eklerai. 4. Ne vaisiai ir ne daržovės. Bet vis tiek surijau taip, kad kava net nespėjo praaušti. Prisiminus kalorijų pavojų dailioms linijoms - pasukiojau galvą ir pamosikavau rankom, neatsistojus nuo kėdės. Bandydama save įtikinti, kad štai - eklerai sudegė.
Begiodama per 2 aukštus į tualetą tikrai sudeginau. Arba kitokiu būdu pašalinau tas kalorijas iš dailių linijų švelnaus moteriško organizmo.
O dar melionas. Nekreivas. Ir ne Love hurts. Gerai. Iš sėklų darysiu karolius. Bet sėklos pragulės pusę metų virtuvės kampe ir paskui kažkas jas netyčia išmes. Aš pasipiktinsiu dėl vaizdo. Bet neilgai.
Nežinau, kiek čia vienetų. Daug. Sveikesnė nuo to nesijaučiu.
Lauke lyja. Bent vaisiai daržovės primena vasarą.
Einu kepti saldžiųjų bulvių. Dar vienas vienetas.

 
O vis dėl to patinka man angliška vasara. Nuo angliškos žiemos ji skiriasi tik pora laipsnių celsijaus ir augmenijos sužaliavimu.
Iš esmės metų laikų kaitą galima pastebėti tik kalendoriuje. Lyja visą laiką vienodai. Ir gėlės žydi visą laiką.
Žiema nuo vasaros skiriasi kaip "nelabai šalta" nuo "nelabai šilta".
Kadangi oficialiom orų prognozėm netikiu, oro sąlygas buvau įpratus spėti pagal už lango einančius praeivius.
Didvyrių žemėj tai veikė 100%. Su srtiukėm - vėsu. Trumpom rankovėm - šilta. Viskas aišku. Elžbietos karalystėje praeiviai nenuspėjami. Dauguma jų atsparūs temperatūros pokyčiams ir žiemą vasarą vaikšto su pliažinėm šlepetėm ir kitais tropikų atributais. Pažiūriu pro virtuvės langą: 2 su švarkais, 8 su trumpom rankovėm, pusė iš jų su šortais - reiškia reikia apsivilkti striukę ir pasiimti lietsargį.
Bet apskritai, man patinka angliška vasara. Lietus lyja draugiškiau ir kvepia džiaugsmu ir noru gyventi.
Smagu eiti pasivaikščioti naktį po lietaus. Po pažąstim budi lietsargis.
Yra mieste netikėtai atokių gamtos kampelių. Nors čia pat gatvės ir traukiniai, o ramus takas kvepia šlapia pieva. Tamsiose medžių siluetuose šuo uosto Puškino nosį. Šlaituose šviečia ramunės, kurių šlapi žiedlapiai sako, kad "myli".
Tylu.
Palijo.
Nelabai šalta.
Vasara.

Sienų gyventojai

Gedimino prospektas lipnus nuo liepų lapų lipnumo. Čak čak čak. Čmak čmak čmak. Čpak čpak čpak. Klijuojasi padai prie plytelių.
Tvanku. Tegul lyja greičiau. Kiek galima laukti.
Vaikšinėdama mergaitiškais reikalais sutikau kelis sienų gyventojus:

 Skrendantis bebras iškelta uodega.

 Baltas paukštis.

Meška lepeška lipa laiptais.

Labas!

Šeštadienis

O dieną buvo karšta. Trakai. Seminaras. Aišku - kibinai. Pasvalio alus. Gerai. Ežeras. Pilies imitacija. Nepykit tie, kam brangi pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai. Kažkaip visai  - ne. Ežero kvapas - taip.
Ramu mano kieme. Kambryje temsta.
Gurkšnoju vyną skiestą vandeniu. Žiovauju. Pasikasiau pilvą. Atsidariau šaldytuvą. Išsiėmiau šaltą virtą bulvę su lupenom. Užgėriau skiestu vynu.
Kambaryje tamsu. Kalbant per skypą tamsiame kambaryje žalia Sedova monitoriaus šviesoje. Mėlynais nuo vyno dantim. Atsispindžiu lange. Orandžinė.

Laikas miegot.
Ramus šeštadienio vakaras.
Atskrido naktinis drugelis. Sparnais kutena langą.

 

 
 

Vasaros kvapas

 Šv. Jono g. sutikau paukštuką

Turgus kvepia braškėmis. Ir žalumynais. Bet labiausiai braškėmis.
Nors dar specialiai nesideginau. Bet kasdieną pastebiu kaip keičiasi odos atspalvis.
Po truputį planuoju vasarą. Žiūrėdama į kalendoriu suvokiu kokia ji trumpa ir kaip greitai praeis. Prisimenu gelstančių lapų kvapą.
Rašiau, kad šiemet neturiu žalios verandos ir pakalnučių sodo. Bet ši vasara prasidėjo puikiai. Tikiuos tokia ir bus.
Kvepės braškėmis, krapais, vyšniomis, upėmis, ežerais, lėktuvais, traukiniais, jūra, pievomis, karštu vėju iš už kampo, šviesiomis šiltomis naktimis ir visais kitais vasaros kvapais. Gros žiogai, balose sproginės lietaus burbulai, kratysiu smėlį iš ...visur...
Vasara.

Karšta

 

Kai taip karšta aš norėčiau būti agurkėliu šaltibarščiuose. 

Arba burbuliuku stiklinėje šaltos giros. 

   

   

Apie tikrą lietų

Už lango barbena, kapsi kažkas. Ne tai sniegas, ne tai lietus. Kažkaip neteisingai barbena. Jau nebežiemiškai, bet dar ir nepavasariškai.
O atsimenate koks turi būti tikras vasaros lietus?

 

Man patinka žali dalykai: žalia veranda, cukinijos, brokoliai, špinatai, petražolės, salierai... 

Apie vasarą

Dienos šviesėja, ilgėja, linksmėja.
Visi džiaugiasi. Visi laukia vasaros.
Ir aš džiaugiausi. Ir aš laukiau.
Kol vieną dieną nesusimąsčiau - o ką aš veiksiu vasarą? Aš juk neturėsiu žalios verandos. Ką aš veiksiu vasaros vakarais? Nebus verandos, kurioje galima skaityti knygas, piešti, priiminėti svečius, gerti arbatą, vyną, klausyti paukščių ir žiogų... Nebus pakalnučiu pievos, ežiukų nagučių krepždėjimo. Nebus už širdies griebiančio katinų reketo - nei amžiną atilsį Nulėpausės, nei nuolatos apdraskyto Brisiaus, nei bailaus Drąsiuko... Nebus beržų sėklom apibarstytų takelių ir mėnulio tarp medžių šakų...
Ir taip liūdna pasidarė... kad viso šito nebebus.
Tada aš tris kartus giliai įkvėpiau. Suėmiau save į rankas ir pagalvojau - bet bus juk kažkas naujo. Gamta nemėgsta tuštumos. Bus daug daug naujų, įdomių, gražių dalykų. Sena praeina - nauja ateina.
Ir taip įdomu pasidarė - ką atneš ateinanti vasarą? Vietoj Brisiaus, pakalnučių, ežiukų ir sraigių.
Ir taip smagu! Kad turėjau tokią nuostabią vasarą - tiek daug gražių ryškių prisiminimų. Sentimentaliai džiaugiuos dėl visko, kas buvo. Braukiu ašarą į chalato rankovę žiūrėdama į nėščios Nulėpausės nuotraukas...
Ar aš laukiu vasaros? Šypsausi iki ausų ir laukiu. :)

p.s. begalinis ačiū Marijui už nepakartojamą vasarą. 

baigėsi?

Sušlaviau geltonus lapus.

Naktį pasiėmiau šiltesnę kaldrą.

Verandoje gėriau arbatą susiviniojus į pledą.

Išsiplovus galvą išsidžiovinau su fenu.

Susiradau apatinius. Užsimoviau po džinsais.

Negi vasara baigėsi?

Pažiūrėjau orų prognozę - ne ne! Nesibaigė!

Tai tik pertraukėlė.

šampanas

Niekada anksčiau nebuvau gėrus šampano viena, verandoj, vidury nakties, kai visa gatvė miega. Ant stalo dega žvakė, groja patefono plokštelė - Paganinio koncertas smuikui su orkestru Nr. 4 re minor. Apsigaubiau raštuotu šaliu ir su egzistenciniu hedonizmu gurkšnojau šampaną iš krištolinės taurės. Gal ji ir ne šampanui skirta, bet labai tiko prie visko...
Būna, kad šampanas pats atvažiuoja ir netgi pats atsikemša. (nemeluoju ir nejuokauju). Visko būna mano stebuklų šalyje.
Va šitaip gerti šampaną - be progos - ne per naujus metus, ne per gimtadienį - tiesiog juodą naktį - daug skaniau ir maloniau.
Svirpia žiogai pritardami Paganinio smuikui, tarp ąžuolo ir klevo šakų pro debesis šviečia mėnulis visai kaip vokiečių romantikų paveiksluose. Takeliu barbena ežiukų nagučiai. Gatvė miega.
Net nežinau kiek laiko taip sėdėjau. Palengva išgurkšnojau visą butelį šampano. Pati net nustebau. Stebuklų šalyje išgėrus gėrimo iš buteliuko priklausytų staiga padidėti arba sumažėti. Kol kas nejaučiu jokio poveikio (išskyrus rytinį galvos skausmą). Gal čia lėto veikimo stebuklingas gėrimas.
Pažiūrėsim.

karaliaus pietūs

O buvo toks dangus.

O paskui lijo. O kad lijo tai lijo. O mano skėtis, aišku, išdavikiškai sulūžo. O ilga suknelė kiaurai permirkus visai sužverėjo, tiksliau, joje prabudo medžioklės instinktai ir ji visaip kaip spendė man spastus ir rezgė mirties kilpas aplink kojas.
O paskui lietus nurimo.
O paskui vėl linojo.
O aš per pievą ir paupiu žingsniavau namo. Kvepėjo ką tik nušienauti dobiliukai. Lengvai krapnojo. O aš turėjau pakelį labai skanių saulėgrąžų. O dar skaniau jas triauškint būtent per lengvą mielą lietutį, smagiai žingsniuojant palei upę, be sulužusio skėčio, bet per karaliaus pietus.
O suknelė greitai išdžiuvo ir vėl buvo smagi ir draugiška.

bl

taip karšta, kad net toks dievo paukštelis kaip aš, pradeda keiktis be rpiežasties necenzūriniais žodžiais...
tiesa pasakius, nelabai veiksminga priemonė nuo karščio.
bet akimirkai palengvėja.