Apie verandas

Pasiilgau savo žaliosios verandos. O verandos būna visokios. Su stogais ir be. Be stogo vadinasi terasos. Bet irgi gerai. Visokios. Tokios. Ir kitokios.

 

 

Apie tikrą lietų

Už lango barbena, kapsi kažkas. Ne tai sniegas, ne tai lietus. Kažkaip neteisingai barbena. Jau nebežiemiškai, bet dar ir nepavasariškai.
O atsimenate koks turi būti tikras vasaros lietus?

 

Man patinka žali dalykai: žalia veranda, cukinijos, brokoliai, špinatai, petražolės, salierai... 

Apie vasarą

Dienos šviesėja, ilgėja, linksmėja.
Visi džiaugiasi. Visi laukia vasaros.
Ir aš džiaugiausi. Ir aš laukiau.
Kol vieną dieną nesusimąsčiau - o ką aš veiksiu vasarą? Aš juk neturėsiu žalios verandos. Ką aš veiksiu vasaros vakarais? Nebus verandos, kurioje galima skaityti knygas, piešti, priiminėti svečius, gerti arbatą, vyną, klausyti paukščių ir žiogų... Nebus pakalnučiu pievos, ežiukų nagučių krepždėjimo. Nebus už širdies griebiančio katinų reketo - nei amžiną atilsį Nulėpausės, nei nuolatos apdraskyto Brisiaus, nei bailaus Drąsiuko... Nebus beržų sėklom apibarstytų takelių ir mėnulio tarp medžių šakų...
Ir taip liūdna pasidarė... kad viso šito nebebus.
Tada aš tris kartus giliai įkvėpiau. Suėmiau save į rankas ir pagalvojau - bet bus juk kažkas naujo. Gamta nemėgsta tuštumos. Bus daug daug naujų, įdomių, gražių dalykų. Sena praeina - nauja ateina.
Ir taip įdomu pasidarė - ką atneš ateinanti vasarą? Vietoj Brisiaus, pakalnučių, ežiukų ir sraigių.
Ir taip smagu! Kad turėjau tokią nuostabią vasarą - tiek daug gražių ryškių prisiminimų. Sentimentaliai džiaugiuos dėl visko, kas buvo. Braukiu ašarą į chalato rankovę žiūrėdama į nėščios Nulėpausės nuotraukas...
Ar aš laukiu vasaros? Šypsausi iki ausų ir laukiu. :)

p.s. begalinis ačiū Marijui už nepakartojamą vasarą. 

Narkotiniai skaitalai

Žaliojoje verandoje labai gera gerti arbatą, priiminėti svečius, klausytis žiogų, daryti spalvotus katinus ir skaityti knygas.

Vienas klastingas žmogus, atseit iš draugiškumo, davė man paskaityti Stigo Larssono "Milenniumo" trilogiją:

"Mergina su drakono tatuiruote",

"Mergina, kuri žaidė su ugnim"

"Mergina, kuri įspyrė širšių lizdą" (rusiškas vertimas "Mergina, kuri sprogdino oro pilis").

(pirma knyga yra išleista lietuviškai, kitos kol kas yra rusų arba anglų kalbom).

Nekartokite mano klaidos! Net neimkite šių knygų į rankas! Jokiais būdais neatsiverskite! Dėl dievo meilės neskaitykite nei vienos raidės! Jei manęs nepaklausysite - jūs prapuolėt. Šitos knygos kaip narkotikas. Kaip apsėdimas. Pradėjus skaityti, tiesiog neimanoma atsiplėšti. Skaitau visą dieną ir pusę nakties kol akys pradeda merktis. 

Nors nesu detektyvų-trilerių gerbėja (nes paprastai skaitau zanūdiškesnes knygas), bet šios knygos nepaprastai įdomios. Tai nėra lėkštas detektyviūkštis. Autorius nuodugniai ištyrė temą. Siužetas daugialypis ir nenuspėjamas. Veiksmas vyksta daugeliu krypčių, spalvingi veikėjai....

Žodžiu, aš jus perspėjau. 

Jei nepaklausysit ir skaitysit - patys kalti.

Lopeta

Sėdžiu verandoje, kuriu grožį. Įeina pro vartelius vyriškis. Balti marškinėliai, balti šortai ir įtartinai įraudęs veidas. Išdidžiai iškėlęs priešais save neša nelabai naują žemėtą  kastuvą.

-Ponia, atsiprašau, lopetos nereikia?

-Ne, ačiū, nereikia.

-Labai gera lopeta, pigiai atiduodu.

-Tai, kad turim.

-O kaimynams nereikia?

-Ne, kaimynai irgi turi.

-Bet labai gera lopeta, nebrangiai...

-Tai, kad dėkui, turime lopetų užtektinai.

skruzdėlytės

manim laksto skruzdėlytės. tikros. 

jos nori atimti vyšnių ogienę. neduosiu.

bet aš minkštaširdė.

imkit lašą. kapt ant stalo. 

puotaukit.

šampanas

Niekada anksčiau nebuvau gėrus šampano viena, verandoj, vidury nakties, kai visa gatvė miega. Ant stalo dega žvakė, groja patefono plokštelė - Paganinio koncertas smuikui su orkestru Nr. 4 re minor. Apsigaubiau raštuotu šaliu ir su egzistenciniu hedonizmu gurkšnojau šampaną iš krištolinės taurės. Gal ji ir ne šampanui skirta, bet labai tiko prie visko...
Būna, kad šampanas pats atvažiuoja ir netgi pats atsikemša. (nemeluoju ir nejuokauju). Visko būna mano stebuklų šalyje.
Va šitaip gerti šampaną - be progos - ne per naujus metus, ne per gimtadienį - tiesiog juodą naktį - daug skaniau ir maloniau.
Svirpia žiogai pritardami Paganinio smuikui, tarp ąžuolo ir klevo šakų pro debesis šviečia mėnulis visai kaip vokiečių romantikų paveiksluose. Takeliu barbena ežiukų nagučiai. Gatvė miega.
Net nežinau kiek laiko taip sėdėjau. Palengva išgurkšnojau visą butelį šampano. Pati net nustebau. Stebuklų šalyje išgėrus gėrimo iš buteliuko priklausytų staiga padidėti arba sumažėti. Kol kas nejaučiu jokio poveikio (išskyrus rytinį galvos skausmą). Gal čia lėto veikimo stebuklingas gėrimas.
Pažiūrėsim.

Brisius

Brisius.
Įpatingi požymiai: neįtikėtinai žalios akys.
Žiūri taip skvarbiai ir giliai, kad nepaisant jo visos apšepusios išvaizdos, nei perkarusių šonų, nei amžinų kovos žaizdų - matau tik tas akis. Vien vaiskiai žalias akis.

vėsus rytas

Vėsus rytas. Pirmiausia pažiūriu per verandos kraštą - dubenėliai tušti. Vakar naktį lankėsi keli ežiukai, gal jie viska sutriauškino ir sučepsėjo. Pasirodo ežiukams labai patinka šprotai su batonu - čia buvo mano paskutinis kulinarinis bandymas įtikti Nulėpausei.
Geriu žalią arbatą. Baigiu skaityti labai įdomią knygą apie Cezarį.
Kitas rytinis siurprizas - raudoni spuogai ant kaktos ir ant skruosto. Žinau, kad jei išauga raudonas spuogas ant nosies - reiškia, kad kažkas įsimylėjo. O pas mane iškarto 2, bet ne ant nosies. Tai gal reiškia, kad 2 vyrai tik pradeda mane įsimylėti? Paskui spuogai artės prie nosies ir mano nosis sužydės ryškiai raudona aistringos meilės spalva?
Na... čia aš vėl bandau įžiūrėt pozityvą net ir spuoguose. Juk gražiame žmoguje viskas gražu. Ar gi ne taip sakė Puškinas? O gal ir ne Puškinas. Bet irgi pakankamas autoritetas. Tiks.
Ežiukų nuotraukų nebus. Kompas nenori draugaut su kortelių skaitytuvu.
Dar mane visi bara, kad aš nieko nedarau, mat, tik verandoj sėdžiu ir arbatą geriu. Labai norėjau parodyti ką aš darau, bet neparodysiu. Dėl tos pačios priežasties. 

cukinijos ir sąmokslas

kas gali būti geriau pusryčiams nei kepta cukinija žalioj verandoj? na nebent kepta cukinija su naminiu česnakiniu majonezu. bet tam reikia gerų naminių kiaušinių. arba iš bėdos galima į pirktinį majonezą prispausti česnako. bet kadangi pas mane šaldytuve majonezas negyvena, tai vien dėl jo aš į parduotuvę netrepsėsiu.
taigi - nuostabus saulėtas rytas žalioj verandoj su kepta žalia cukinija. mmmmmm.....
labai norėjau šiandien važiuot kur nors paplaukioti, bet... pradedu tikėt sąmokslo teorija: visos ir visi mano draugai ir pažįstami kaip tyčia negali. aš netikiu sutapimais! čia tikrai kvepia sąmokslu! kiti net į lenkiją išvažiavo, kad tik nevažiuoti su manim maudytis. sugalvojo pasiteisinimą - žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimas. aha. ėmiau ir patikėjau. ne tokie išradingi teisinosi močiutės jubiliejais ir šiaip darbais.... taip taip. čia iš serijos "šuo suėdė namų darbus"... sąmokslas vienareikšmiškai...
kadangi aš, deja, žalio baseino neturiu, tai užsiimsiu kitais užsiėmimais. pvz. knygų koridoriaus tvarkymu. 

Apie kates

Po dviejų mėnesių ir dviejų dienų tęsiu savo užrašus.
Per tuos savo veltėdžius katinus vėl įsipjoviau pirštą į skardinę. O jis dar snuki raito ir neėda. Tokie tie valkataujantys Žvėryno katinai. Atsliūkino naminis katinas su antkakliu - glotnus, sotus, blizgantis. Ir mikliai puolė kapoti benamių katinų išbrokytą ėdalą. Tik spėjau nuvyt. O tas įsivaizduoja, kad labai gudrus: apibėgo aplink namą ir iš kitos pusės sėlina. Aš tau! Bet negi dabosiu per naktį. Tai ir nežinau kas suės.
Nežinantiems pranešu, kad mane prisijaukino 3 benamiai katinai. Iš pradžių jie atsiuntė apšepusį katiną, su vaiskiai žaliom akim ir kruvina žaizda per pusę kaklo. Be abejo mano širdelė suvirpėjo. Ryjant mano maistą, jo žaizda greitai sugijo. Snukis pasidarė net šiek tiek inteligentiškesnis,  o akys dar žaliasnės. Taip ir šeriu jį būtent už gražias akis. Be to, būdamas apskuręs, tipiškas brisius - jis vis tiek kupinas katiniškumo. Gerbiu jį. Taip ir vadinu: Brisius.
Paskui pasirodė neščioji Nulėpausė: jos viena ausis juokingai nulinkus. Ji įkiša galvą į mano verandą, o kai einu link jos su maistu - šnypščia, gasdina. Na taip, iš karto man labai baisu pasidaro.  Nulėpausė mėgsta pieną. Laka, laka - pakelia galvą - akys išpūstos, ausis nulinkus, balta pienuota barzda - vaizdelis mirk iš juoko. Kai įpyliau jai pirmą kartą - išlakė net keturis pilnus dubenėlius. Ir kur jai tilpo? Dabar jau šiek tiek ramiau žiūri į pieną.
Trečiasis lankytojas - Bailiukas. Be galo baikštus katinas. Nepalyginsi su Brisium. Tai tiek apie Bailiuką.
O Brisius kovinis. Šiandien atėjo šlubuodamas užpakaline letena. Dar ko gero ir vaidino prieš mane, žiūrėjo graudulingom akim, kad ko nors skaniau išneščiau. Bet vis tiek orus ir žaliaakis. Dabar jis miega mano sodo kampe ant sausų lapų krūvos.
Galite mane barti ir nemylėti. Bet meilė katėms yra nepagydoma. Jeigu myli vieną katę - tai myli visas kates. Ir taškas. Nėr čia ko net diskutuot.
Sakote,  katės platina parazitus - žmonės irgi daug baisių dalykų platina. Bet aš juos irgi myliu, na bent jau toleruoju, o kai kuriuos šiaip ne taip pakenčiu.