Man nepatinka laukti.
Aišku, galima ir nelaukti. Bet aš nemoku laukimo nustumti už.
Laukiu savo lentynų. Net nežinau, kaip lietuviškai tai teisingai vadinasi - kai apačioj durelės, o viršuje penkios lentynos. Etažerė? Yra tokie mistiniai aristokratiškų baldų pavadinimai kaip servantas, sekreteras, bufetas, šifoneras, triumo... Vienas indams, kitas popieriams, trečias velniaižininokam. Pas mane viskas daug proletariškiau - spinta, stalas, lentynos. Viskam, kas telpa. Kas netelpa - dėžėse po lova.
Laukti. Atveš. Tarp devynių ir dviejų.
Nepatinka man laukti.
Ir yra yra, ką veikt belaukianti, visada yra, ką veikti. Bet pirmoj vietoj laukimas. Jis užgožia visas apatiškas iniciatyvas.
Ir tai netgi ne pasimatymas, o tiesiog lentynos. O gal etažerė.
Nusilakavau nagus. Kas lentynoms sudaryti gražų pirmą įspūdį?
Nepatinka man laukti.
Jau ir kaimynai atsikėlė. O aš laukimo įkarštyje išlaužiau turėklų stulpiuką. Jis pats išlūžo nuo mano energijos viesulo. Kad tą energiją teisinga linkme. Ten kur reikia daryti. Bet ji tik sugeba turėklus laužyti ir tirpdyti mano susikaupimą.
Oooooo!
Atvažiavo.
Kiekvienas naujas baldas man sukelia vidinį renesansą.
Jūs tik pagalvokit - aš dabar turiu penkias tuščias tuštetėlaites lentynas! Ir dar už durelių erdvę talpą! Kiek ten visko tilps, kiek ten visko tilps!
Yra toks angliškas žodis "hoarder" - tai aš iš šitos linksmos diagnozės. Karoliukai, medžiagiukai, skuduriukai, kankorėžiukai, nebaigti darbeliukai. Todėl niekada man lentynų nebus per daug.
Einu darbus daryti. Ne, pirma važiuoju į banką, bo tokia protinga Sedova užsiblokavo banko kortelę neteisingais pinkodais. Vieni neskalndumai per ją. Maža to, kad hoarder, tai dar ir kiaura galva. Kaip man su ja nelengva.

Sudaužiau parduotuvėje medaus stiklainiuką. Tik -bam!- tirštas medus - neišbėgo.
Ir iš karto per garsiakalbį "staff announcement!" - negi jie ten prie kamerų tikrai sėdi prilipę ir laukia daužytojų? Kai taip garsiai apreiškia apie mano kerėplumą nejauku pasidaro po visamatančia apsaugos akim. Jau galvojau iššoks vyrai juodais drabužiais arba bent jau koks storas apsauginis ir vienu spyriu deportuos už parduotuvių niokojimą. O tik atbėgo miela mergina su šluota ir šypsena. Nors imk ir daužyk į sveikatą.
Nusibraukiau lipnius pirštus į džinsus ir paėmiau sveiką stiklainiuką.
Šukės laimę neša. Medaus šukės turbūt dar veiksmingesnės.
Reikia pirkti loterijos bilietą.

Dar apie laimę

Amerikiečių psichologai "The Psychological Science" žurnale praeitais metais pateikė straipsniuką apie laimę.

Pagrindinis laimės raktas jų nuomone yra mokėjimas džiaugtis smulkmenomis. Jie tvirtina, kad pagal daugiamečių tyrimų rezultatus tie žmonės, kurie  visą gyvenimą išlaikė sugebėjimą mėgautis mažais džiaugsmais, būdami senyvo amžiaus greičiau pasveiksta po ligų ir gyvena 7 metais ilgiau.

O štai 10 banginių, ant kurių, mokslininkų manymu, laikosi žmonių laimė:

1. Dalintis laimingomis mintimis su aplinkiniais.

2. Analizuoti laimingus atsiminimus.

3. Dažniau pačiam save girti

4. Viduje susikoncentruoti ties maloniais pojūčiais.

5. Galvoti, kad viskas yra geriau, nei galėtų būti.

6. Visa galva pasinerti į jums patinkančią veiklą.

  

7. Apsimesti laimingu net nepačiais geriausiais gyvenimo momentais.

8. Akcentuoti pačius laimingiausias gyvenimo akimirkas.
  

9. Vyti šalin niūrias mintis, baimes ir abejones.

10. Kuo dažniau sakyti "ačiū".

Be to, mokslininkai teigia, kad laimė ir nelaimė plinta, kaip infekcijos. Tai patvirtina Fremingemo kardiologiniai tyrimai. Aplink laimingus ir nelaimingus žmones susikuria atitinkami socialinių kontaktų klasteriai (vieningos, lokalios grupės). Įdomu tai, kad nelaimingumas yra labiau užkrečiamas: kiekvienas laimingas Fremingemo gyventojo draugas padidino jo galimybe tapti laimingu 11%, o kiekvienas nelaimingas padidino galimybe tapti nelaimingu net dvigubai.

Laimės ir nelaimės plitimas turi dar vieną panašumą su infekcinės epidemijos plitimu: jei žmogaus laimingų/nelaimingų kontaktų padidėjimas padidina tikimybę perimti atitinkamą būseną ("užsikrėsti"), tai tos laimės/nelaimės būsenos trukmė ("liga") nuo išorinių faktorių nepriklauso.

Taigi, kiekvienas pats yra savo laimės kalvis. Man labiausiai patiko punktas apie savęs girimą. Girkime save, girikime!

Apie laimę

Ar jūs laiminga/laimingas? O kiek laimingų žmonių pažįstate? Ne ne, žinodami mano dienoraščio toną nepradėsime nuodugnios laimės analizės. Tegul dešimtokai rašo rašinėlius šia tema. O mes vadovaisimės daktaro R. Griciaus auksniais žodžiais "Nereikia daryti dalykų sudėtingesniais, nei jie yra". Gal jis ir ne pats tai sugalvojo, bet mano gyvenime jie buvo pasakyti jo lūpom. Laiku ir vietoj.
Tarkime yra dvi kraštutinės būsenos "viskas užknisa, šūdas, šūdas, šūdas" ir kita "viskas yra ir bus gerai, ir man tai patinka". Tarkime tai ir yra laimė ir nelaimė. Tai yra, atvirkščiai.
Jei prabundi su mintim "geriau jau nepabusčiau" aišku, kad ne kas. Skamba baisiai. Bet prisiklausiau tokių kalbų ne iš vieno žmogaus. Išgirdus tokius žodžius norisi sakyti - chei, žmogau, apsidairyk, rankas-kojas turi, viskas gerai... Bet žinai, kad rankos-kojos jam džiaugsmo nesuteikia. Ir ką daryt? Išsiųst menesiui į Didžiosios Kinijos sienos atstatymo darbus? Manau, kad padėtų. Bet neturiu tokių įgaliojimų.
Mano laimingumas, ko gero, ciklinis. Tai laimingėju, tai nelaimingėju. Manau, tai labiau susiję ne su išoriniais faktoriais, o su moteriško organizmo hormonų ciklu. Jau kokį davė gamta organizmą, tokiame turiu ir gyventi. Sunku būt moterim...Ech... bet nepasirinksi. Nors pala - gyvenimu dažniau man skundžiasi vyrai. Sveiki, gražūs, sėkmingi...Kartais pagalvoju - visos šitos nelaimingumo ir depresinės būsenos iš per didelės laisvės. Artum su leisgyviu kuinu nederlingą žemę 7 dienas per savaitę ir dar ponas kailį pertų periodiškai - neturėtum kada apie nelaimes galvoti.
Va. Arba poros. Deda į soctinklus savo saldžias nuotraukas iš vestuvių, švenčių ir kelionių. O patys ėda vienas kitą diena iš dienos dėl neužsuktos dantų pastos tūtelės. Ir draugas.lt ieško kažko...ir turi po kelis kažką, neaišku ką. Bet tai laimės nepriduoda. O nuotraukas tebededa į soctinklus. Jei galėtų ir į "Žmones" įdėtų. Bet visi ten netilptų. Net fotosesijas šeimynines užsisako. O po fotosesijos - į akį arba bent jau necenzūrinis dialogas. Bet visi žavisi - kokia graži laiminga šeima. Kaip tokia laimė vadinasi?  Parodomoji laimė? O kam?
Aš laimės recepto nežinau ir nedalinsiu.
Mano manymu, laimingas žmogus yra pilnavertis žmogus, gyvenantis pilnavertį gyvenimą. Jis gali džiaugtis, liūdėti, bijoti, mylėti ir nekęsti. Tikėtis ir nusivilti, ir vėl tikėtis. Svajoti, daryti, siekti, suklupti. Turi teisę klysti, verkti ir pykti. Pilnavertis žmogus turi teisę būti laimingu ir nelaimingu...
Oi. Čia jau panašėja į dešimtoko rašinėlį... Kaip čia aš taip.... Įsivažiavau begerdama rytinę kavą be pieno...
Taigi. Esi laimingas - puiku, esi nelaimingas - tegul tai būna dugnas, nuo kurio atsispiri ir kyli į geresnę būseną.
O šiaip tai... viskas praeina...
O aš bėgu į paštą atsiimti siuntinio. Šiandienai laimės užteks.

moteriška laimė

iš ko padaryta moteriška laimė? aišku, kad iš begalės reikšmingų ir nereikšmingų smulkmenų. ir be abejo 99% smulkmenų yra visiškai nesuprantamos vyrams. tačiau, šiandien aš į tai nesigilinsiu.

visi gerai žino, kad vienas iš kertinių "moteriškos laimės" akmenų yra batai. taigi šiandien aš atlikau savo moteriška priedermę ir apsilankiau batų parduotuvėje. tikslas buvo elegantiški moteriški bateliai. lengva būti moterim su 38 kojos išmiera. sunku, vai kaip sunku, kai mano kanopėlės 35-36 išmieros. išsimatavus 7 batelių poras numojau ranka ir pasikraipius patrepsėjus nusipirkau štai šitas nuostabiai raudonas klumpaites. ne kokie tai kroksai-šmoksai. odinės, minkštutėlės, smagutėlės, zomšinis vidus. labai rekomenduoju batų firmą Think!. (čia vietoj reklamos) o rekomenduoju todėl, kad jų batai labai patogūs. be to spalvingi, o ne zanūdiškai rudai-juodi. viduj padas išformuotas pagal pėdą. žodžiu, mano širdis priklauso jiems.

su naujom raudonom klumpaitėm jaučiuos kaip raudonkepuraitė - tik atvirkščiai. :)

va dabar vyrai pagalvos - ir kam rašyti apie batus?

o tam - aš gi moteris!