Vaizdas pro mano langą šiandien.

Ateina vasara.
Top top top.
Po lietaus švelniai drėgna. Medyje paukščiai lesa pernykštes uogas. Einant po medžiu linksmai nupurto ant galvos lietaus likučius.
Mančesteryje beveik visada lyja. Nestipriai. Bet užtat ilgai. Krapnoja, lynoja. Metų laikai beveik nesiskiria vienas nuo kito. Tik kvepia skirtingai. Dabar kvepia vasara.
Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad Mančesteris ne veltui čia įsikūrė. Ne, ne todėl, kad mančesteriečių protėviai buvo lietaus garbintojai - ilgai, labai ilgai čia buvo niekam neįdomus miesteliūkštis. O paskui 19 a. pradžioje sugriaudėjo industrinė revoliucija - išaugo medvilnės fabrikai. Mančesteris tapo pirmu industriniu miestu. Netgi gavo pravardę - Cottonopolis (Medvilnopolis). O tais laikais verpti medvilnės siūlus reikėjo drėgmėje - kitaip siūlai trūkinėjo. Sausose vietovėse verpyklose pylė ant grindų vandenį drėgmei palaikyti. O tada sako - va, pala, yra toks drėgnas miesteliūkštis, kaip jis ten, Mančesteris. Eime tenai, ten drėgna, gerai. Imam medvilnę. Kanalus iškasim, no problem. Taip, savo klimato dėka Mančesteris pavirto į medvilnės sostinę.
Indurstrinėje eroje tai atrodė maždaug taip:

William Wyld, Manchester from Kersal Moor, 1852

Darbininkus skriaudė ir išnaudojo. Atsirado profsajungos ir Karlas Marksas. Taip taip taip. Čia jis susitiko su Engelsu ir labai jaukioje senoje bibliotekoje, sėdėdami ant palangės dūmojo marksistines dūmas. 

O paskui fabrikai visiems atsibodo ir juos perdarė į butus ir ofisus.

Kodėl dabar žmonės gyvena drėgname Mančesteryje, juk ne siūlų verpti čia važiuoja visokios Sedovos iš pakankamai lietingos Lietuvos? Turi jis savo sunkaus industrinio šarmo. Ir šiaip, geras tas mūsų Mančesteris.

Medžiai gražiai žydi. Paukščiai gražiai čiulba.

Iš tikrųjų aš tik vaizdą pro savo langą parodyti norėjau, Gražu šiandien.

Vaizduoju, kad tvarkau kompą.
Radau pamirštą savo fotkę. 2006 liepa, Vilnius.
Yra joje kažkas mielo mano dūšiai.

Nostalgija

šRadau knygoje, kaip dabar madinga sakyti "vintažinį" popieriuką nuo šokolado.
Įdomus dabartinių ir tų laikų kainų santykis. Atlyginimai buvo apie 100 rublių, o šokoladas kainavo 1,5 rublio. Tas pats, kas jei atlyginimas 2000 litų, o šokoladas kainuotų 30 litų. Aišku, komunalinės paslaugos nekainavo tiek, kiek dabar.
O kaip tik šiom dienom teko išgirsti iš patikimų šaltinių, nes pati tuo metu dar alko nevartojau  - studentams prieinamo vyno "Gintaro kelias" ar panašiai skambančiu pavadinimu butelis kainuodavo 1,17 rub. Vynas pigiau už šokoladą!
Viskas buvo kitaip.
Ir visi vaikai rinko saldainių popieriukus.

Apie laiką ir bėgimą

Pasikartosiu: kaip greitai bėga laikas!
Nepasakiau nieko naujo. Ir nieko ši frazė nestebina. Ji sena kaip pasaulis. Neabejoju, kad dinozaurai ir mamutai dūsaudami pakeldavo akis į dangų ir galvodavo tą patį. "Kaip greitai bėga laikas!". Jie išmirė, jų vietoje dūsavo beždžionės, imdamos pirmąjį pagalį į letenas, o iš paskos ir pirmykščiai žmonės sėdėdami prie laužo savo urvuose.

Lasko (Lascaux) urvas Prancūzijoje 15 000 - 10 000 m. pr. Kr.

Klysta antropologai teigdami, kad šiame ir panašiuose urvų piešiniuose priešistorės dailininkas pavaizdavo medžiolės laimikį. Neabejotinai klysta. Tas žemakaktis žmogėnas norėjo perduoti ateities kartoms svarbią žinią. Jis nemokėjo pavaizduoti laiko, neturėjo laikrodžio, nemokėjo rašyti. Neklusnia gauruota ranka jis paėmė anglies gabalą ir nupiešė bėgančius gyvūnus, tarsi sakydamas "kaip greitai bėga laikas..."

Praėjo dar viena savaitė. Visai nebloga savaitė. Netgi labai gera savaitė. Bet vis tiek šiek tiek per greitai.

Muziejai

Geda pasakyti, bet gyvendama Vilniuje beveik nesilankau parodose. Na tas "beveik" cia susvelnintas...
O kai atvaziuoji kazkur ribotam laikui - tai norisi isnaudoti maksimaliai. Aplankiau nemazai parodu, bet vertos demesio buvo tik kelios. Kitos - laiko ir pinigu svaistymas, nes Maskvoj ir parodos kainuoja nemazai.
Per radija isgirdau pokalbi apie moteru dailininkiu paroda. Labai idomiai pasnekejo apie moters vaidmeni mene, apie moteriska pasaulejauta. Zodziu - sudomino. Iskrapsciau drauge pasikulturinti. Na... Atvirai snekant - agresyvi isterija. Dar atviriau - kakalai ir vemalai. O jei visai atvirai - prosto govno (meslas). Gerai, kad toj pacioj gatvej - Petrovka - aptikome Gulago muzieju. Jaunas muziejus - jam tik 6 metai. Kuklus, dar remontuojasi. Bilieto kaina tik 50 rubliu - 5 litai. 5 kartus pigiau nei kiti muziejai, galerijos. Nors neuzsisakem gido - pasitiko labai maloni moteris ir papasakojo apie tremtiniu, lagerius istorija. Sukreciantis vaizdas, skaiciai - o tie skaiciai - tai juk zmones... Ju laiskai, islike daiktai... Dukters nuotrauka, kuria mama slepe metu metus po bata padu, ukisko muilo gabaliukas, kuri vyras perdave istremtai zmonai, sukos, rankdarbiai... Iejus i barako kopija nukrete siurpas, pamacius karceri vos neapsiverkiau. Iejau i karceri... nors netikras, bet baugu, labai... o jei durys uzsidarytu? Jiems duodavo valgyt karta i 3 dienas - zuvies kaulu virala. Per siaures salcius. Ilgiausiausiai istverdavo 15 dienu...
Ir iseini i normalu, sotu, silta gyvenima.
Jei busit Maskvoj - rekomenduoju.