Globalinis bardakas

Kažkas tikrai ne taip su mūsų pasauliu vyksta...
Maskva skendi dūmuose, ten dabar populiariausias žodis "apokalipsė".  Medicininės kaukės madingesnės nei per kiaulių gripą. Labai įdomūs vaizdai iš ūkanoto megapolio. Bet aš neskubu ten vykti, užtenka ir nuotraukų bei video medžiagos.
Kaune išvartyti medžiai kaip po Godzilos pasiutpolkės. Be galo gaila senųjų ąžuolų prie viešosios bibliotekos. Nebuvau dar niekada mačiusi tiek nulaužtų medžių.
O aš nei iš šio nei iš to sugebėjau susirgti vidury vasaros. Seniai taip bjauriai nesirgau. Kai mokiausi mokykloje, susirgus būdavo džiugu, kad nereikia eiti į pamokas. O dabar sirgt jokio džiaugsmo, už tai jokio bonuso negaunu. Ir viskas per tuos kapitalistiškus kondicionierius.
Globalizacija sucks.

Lopeta

Sėdžiu verandoje, kuriu grožį. Įeina pro vartelius vyriškis. Balti marškinėliai, balti šortai ir įtartinai įraudęs veidas. Išdidžiai iškėlęs priešais save neša nelabai naują žemėtą  kastuvą.

-Ponia, atsiprašau, lopetos nereikia?

-Ne, ačiū, nereikia.

-Labai gera lopeta, pigiai atiduodu.

-Tai, kad turim.

-O kaimynams nereikia?

-Ne, kaimynai irgi turi.

-Bet labai gera lopeta, nebrangiai...

-Tai, kad dėkui, turime lopetų užtektinai.

Jei žmogus sako "ir taip viskas aišku", "visi taip daro", "taip reikia".... reiškias reikia bėgt nuo jo kuo toliau.

Aš nedarysiu to, ko iš manęs tikisi visuomenė (kartu paėmus ir po vieną).
"Ką žmonės pasakys" man neįdomu. Jie daug ką sako, dažnai visai net nepagalvoję. Žmonės mėgsta kalbėti, bet tingi galvoti. O kartais jie sako labai įdomius ar juokingus dalykus. Gal be reikalo aš nežiūriu "panoramos"? 
Ryte pagalvojau apie drontus. Man patinka jų graviūros.  Pagūglinau. Wikipedijoss frazė privertė mane susimąstyt:

"Drontai buvo labai patiklūs sparnuočiai, jie be jokios baimės arti prisileisdavo žmones, todėl lengvai tapdavo jų aukomis...."

Lietaus sriuba

Nykštukas

kavinukė ar šokoladinė trakų g.

-kokių turit ledų?

-nykštukas ant pagaliuko.

-gerai, dauokit nykštuką ant pagaliuko.

suvalgiau nykštuką. 

o pagaliuko ne.

Niam

Niam-niam-niam.
Pasirodo mytybos grandinė tokia: katės-ežiukai-paukščiai-sraigės-musės-skruzdėlės.
(seka gali keistis - kas pirmesnis, tas sotesnis.)
Kas dar laukia eilėje prie mano dubenėlių?
Prašom, prašom, nesikuklinkit, visiems maisto užteks.

Pastarnokai

Nežiūrint į mano glaudžius ir širdingus santykius su daržovių pasauliu, pastarnokai mano meniu yra naujiena.

Trumpai tariant, tai saliero pusbrolis su baltai-gelsvom šaknim.
Užsukus į "Marks & Spencer" parduotuvę užmečiau akį į nukainuotų produktų skyrelį. Turiu tokį įprotį ir labai juo patenkinta. Akį patraukė įdomių traškučių pakelis. Perskaičius pavadinimą sudomino dar labiau. Pasirodo tai pastarnokų traškučiai su medumi ir juodaisiais pipirais.
Įdomu tik, kad ant pakelio užklijuotos lietuviškos etikėtės jie pavirto į "bulvių traškučius pagamintus iš pastarnokų".  Nors sudėtyje apie bulves neužsimenama. Matyt, vertėjo manymu visi traškučiai turi būti bulviniai. :)
Pastarnokų traškučiai tikrai nepaprastai skanūs. Plonai supjaustyti pastarnokai saldžiai-aštraus skonio. Kadangi jie be E621 ir kitų bjaurybių, tai suvalgius saują jauti malonų sotumo jausmą. Nėra noro triauškinti be saiko, kaip paprastus natrioglutamatinius traškalus. 100g pakelio užteko ilgam gurmaniniam malonumui, skonio ir kvapo receptoriai buvo man be galo dėkingi. 

skruzdėlytės

manim laksto skruzdėlytės. tikros. 

jos nori atimti vyšnių ogienę. neduosiu.

bet aš minkštaširdė.

imkit lašą. kapt ant stalo. 

puotaukit.

moteriška laimė

iš ko padaryta moteriška laimė? aišku, kad iš begalės reikšmingų ir nereikšmingų smulkmenų. ir be abejo 99% smulkmenų yra visiškai nesuprantamos vyrams. tačiau, šiandien aš į tai nesigilinsiu.

visi gerai žino, kad vienas iš kertinių "moteriškos laimės" akmenų yra batai. taigi šiandien aš atlikau savo moteriška priedermę ir apsilankiau batų parduotuvėje. tikslas buvo elegantiški moteriški bateliai. lengva būti moterim su 38 kojos išmiera. sunku, vai kaip sunku, kai mano kanopėlės 35-36 išmieros. išsimatavus 7 batelių poras numojau ranka ir pasikraipius patrepsėjus nusipirkau štai šitas nuostabiai raudonas klumpaites. ne kokie tai kroksai-šmoksai. odinės, minkštutėlės, smagutėlės, zomšinis vidus. labai rekomenduoju batų firmą Think!. (čia vietoj reklamos) o rekomenduoju todėl, kad jų batai labai patogūs. be to spalvingi, o ne zanūdiškai rudai-juodi. viduj padas išformuotas pagal pėdą. žodžiu, mano širdis priklauso jiems.

su naujom raudonom klumpaitėm jaučiuos kaip raudonkepuraitė - tik atvirkščiai. :)

va dabar vyrai pagalvos - ir kam rašyti apie batus?

o tam - aš gi moteris!

šypsena

ėjau gatve. kažką labai rimto ir svarbaus galvojau. aš gi labai rimtas žmogus. ir labai galvotas.
priešais ėjo senutė. na, "senute" net nesinori jos vadinti. sena moteris. kokių 70-80 metų. sniego baltumo žili plakai, kartūninė gėlėta suknelė. ant pečių kuprinė. po pažastim didelis pokas tualetinio popieriaus. ir šypsena. ji tiesiog švytėjo. šypsojosi džiugiai džiugiai. dar tie jos balti balti plaukai. tualetinis popierius. šypsena.
ir aš iš kart nusišypsojau. juk taip gera šypsotis. ir beje šypsena netrukdo galvoti apie labai rimtus ir svarbius dalykus.
kaip dainavo mažasis meškėnas - "pasidalink savo šypsena ir ji dar ne kartą pas tave sugrįš..."


foto: merano (italija), gatvės meno festivalis

Bakterijos

Aš nežiūriu televizoriaus.
Neskaitau spaudos.
Neklausau radijo.
Net nekišu nosies į delfi.lt.
Vajezusrmarja.
Aš nežinau ir žinot nenoriu kas vyksta pasaulyje ir kuo gyvena žmonija.
Bet "Iliustruotame moksle" perskaičiau visokių įdomybių apie bakterijas, pvz.  kad žmogaus organizme audinių ląstelės sudaro mažumą -  9 iš 10 organizmo ląstelių yra bakterijos. Tai ką - manęs manyje tik 10%? O visa kita ne aš, o bakterijos? Na, tikrai negali tada jaustis vieniša, kai visada su manim tokia gausi kompanija.
1,5 kg bakterijų yra žarnyne... O dar įdomu, kad ant vyrų delnų aptikta 120 skirtingų rūšių bakterijų, o ant moterų rankų - 180. Taip išeina, kad moteriškės rečiau rankas plauna?
Dar žinau, kad Klintono dukra ištekėjo, bet iš tiesų bakterijos man įdomesnės.

kelionės

Kartais nebūtina iškeliauti labai toli ir labai ilgam, kad kelionė atneštų vidinius pokyčius.

Kelionė yra simbolis, kaip upės perplaukimas į kitą krantą.

Jau esu rašiusi apie keliones. 

Apskritai,  laikas ir atstumas man mažai reiškia. Tai labai realytivios sąvokos. Kuris žmogus yra arčiau - tas, kuris eina šalia, bet jūs jo net nepastebit, ar tas, kuris yra už 8094 km, bet jūs apie jį galvojat su šypsena? 

Tai va. Nors į savo gimtąjį Kauną važinėju beveik kiekvieną savaitę, bet ši kelionė buvo kitokia. Iš išorės tokia pat kaip ir visos, bet viduje aš ją pajaučiau visai kitaip.

O ką pajaučiau? Išvažiuodama iš Vilniaus jaučiau tarsi kažką palieku. Ne žmogų, ne aplinką, tiesiog... gal gyvenimo etapą, gal kaip gyvatė seną odą... O grįždama jaučiau atsinaujinimą, pasikeitimą ir tarsi parsivežusi kažką nematomo - kaip iš rusų liaudies pasakos "atnešk tą, nežinau ką". Štai aš ir parsivežiau "tą, nežinau ką".

Ir man "tai" labai patinka.