Lygybė

Ryte mane pasitiko Brisius (kairėje) su Nulėpause-Šnypštuke (dešinėje).

Įdėjau jiems į dubenėlį konservų. Nulėpausė, kaip tikra dama, šnypšdama ryžtingai nustūmė Brisių į šalį ir be ceremonijų ėmė lapnoti konservus.
Brisius, kaip tikras džentelmenas, kukliai prisėdo nuošaly abejingai stebėdamas meteorologinius reiškinius ir tyliai sau galvodamas "visos jos tokios".
Kadangi mūsų respublikoj lyčių lygybė, man nieko kito neliko kaip įdėti Brisiui maistą į atskirą dubenėlį.
Tiesiog tvarka ir teisingumas.

Skaitalai

Kaip neseniai minėjau - pakliuvau į knygų spastus. O tokia jau yra žmogaus prigimtis - paskui save temtis ir kitus.

Štai jūsų dėmesiui paskutiniu metu skaitytų ir man padariusių įspūdį knygų sąrašėlis:

1. Fritzas Riemannas "Pagrindinės baimės formos" - ne be reikalo vadinama populiariosios psichologijos klasika. Labai įdomiai išdėstyti 4 žmonių tipai, remiantis pagrindinėmis baimės formomis. Skaitydama šią knygą, aprašytose situacijose mačiau save ir savo pažįstamus. Tikrai verta dėmesio knyga. Skaitosi lengvai, galvoje išlieka ilgai. 

2. Robert Bly "Geležinis Džonas (knyga apie vyrus)" - bet tinka ir moterims. Tai knyga apie vyriškumo problemą šių dienų visuomenėje. Apie tapimą vyru, išlindimą iš po mamos sijono. Kaip šio tapsmo alegorija paimta brolių Grimų pasaka "Geležinis Džonas". Pateikta daug istorinių, mitinių, šamaninių, religinių pavizdžių. Man labai patiko mintis, kad senovėje vikingai įteikdavo jaunam kariui kardą, tik kai jis išmokdavo šokti. Deja, dauguma berniukų taip ir netampa vyrais, nes nesutinka mokytojo.

"Moteris gali pagimdyti vyriškos lyties kūdikį, tačiau vyrą iš jo padaro tik kiti vyrai." 

3. T. Vailderis "Kovo idos" - amerikiečių rašytojo ir dramaturgo, gavusio net keletą Pulicerio apdovanojimų istorinis romanas. Tai knyga apie Cezarį, jo aplinką, intrigas ir meilę. Knyga parašyta laiškų forma. Tai suteikia asmeniškumo ir intymumo įspūdį. Nesiekdamas istorinio tikslumo autorius stengiasi perteikti ne tik to laikmečio Romos gyvenimą, bet ir Cezario kaip žmogaus mintis, norus ir santykį su tuometine religija, prietarais ir žmonių ribotumu.

"Koks bauginantis, koks garbingas yra žmogus, jei išties be jokio dangiško valdovo, be jo užtarimo, gali pats savo sieles gelmėse rasti egzistavimo prasmę, sukurti taisykles, kurių jis privalo laikytis gyvenime."

 4. Pančatantra - Šią knygą atisitikntinai ištraukiau iš lentynos ir pradėjus skaityti netikėtai įsitraukiau. Tai senovės Indijos pasakų rinkinys. Labai įdomi kūrinio struktūra - prozinio ir eiliuoto  pasakojimo kaitaliojimas. Pagrindis siužetas petraukiamas pamokančiomis, dažnai humoristiškomis istorijimos, netikėtais epizodais. Nemažai istorijų iš Pančiatantros pasiskolino "Tūkstantis ir viena naktis", kiti vėlesni europos autoriai. Stebina kūrinio įžvalga, taiklumas ir pamokymų aktualumas net ir po kelių tukstančių metų. 

Dėl blogo patarimo žūva net valdovas,

O atsiskyrėlis - dėl prieraišumo žūva.

Per glamonėjimus prapuls tėvų sūnus,

Atostogos gali pakenkt ir mokslo vyrui.

O dėl netikėlio sūnaus - šeimai kančia.

Nepastovumas - meilei pražūtis!

Draugystę pražudyti gali nepasitikėjimas,

Dėl kvailo elgesio - gerovei galas.

Netikęs garbinimas pražudo dorovę,

Nerūpestingumas ir puikybė pražudo moterį,

Kaip kad ir apleista dirva dažnai sunyksta,

O turtą visados pražudo proto aptemimas!

5,6,7. Stieg Larsson "Milleniumo trilogija"  - jau rašiau. Pavojingai įtraukiantis trileris. Kartą paragavęs - negali sustot.

Skaičiau dar keletą knygų, bet čia išvardinau tik labiausiai patikusias.

šokoladas

noriu norėti šokolado.
bet visai nenoriu.

Plepalai

Svarbu ne tik ką žmogus sako, net ne kaip sako, bet kam jis tai sako, t.y.  koks tikslas. Kas tų žodžių adresatas. Kokį poveikį norima padaryti.

Kartais kalbama atseit pašnekovui, bet iš tiesų žmogus kalba sau. Kad pateisinti ar įtikinti patį save dar ir dar kartą garsiai išsakant savo požiūrį - juk kuo dažniau kartoji, tuo įtikimiau atrodo. Ir galų gale įtiki, kad viskas taip ir yra. Įtikėjai savo deklaracija, ramu, keičiam temą.

Dažnai sakoma viena, bet iš tiesų esmė yra daug toliau. Pati pirminė informacija yra tik priedanga, tie žodžiai kaip paleidimo gaidukas, skatininantis klausytoją veikti vienaip ar kitaip. Iššaukti norimą emociją, mintis, veiksmus -  tarsi nuotoliniu būdu stumtelti tam timkra linkme.

Už saldaus balso, šypsenos ir komplimentų kartais slypi geležinės pirštinės. Nerūpestingas čiauškėjimas iš tiesų gali būti sąmoningu programavimu. O iš šalies užtikrintas nuomomės dėstymas - nepasitikėjimo dangstymas ir saviįtaiga.

Va tokia aš šiokia tokia psichologė.

ar žinote

ar žinote, kaip senovėje mūsų promočiutės vadino orgazmą?

aš nežinau.

bet juk kažkaip vadino.

kas žino - etnografai, kalbininkai ar kiti protingi žmonės?

Narkotiniai skaitalai

Žaliojoje verandoje labai gera gerti arbatą, priiminėti svečius, klausytis žiogų, daryti spalvotus katinus ir skaityti knygas.

Vienas klastingas žmogus, atseit iš draugiškumo, davė man paskaityti Stigo Larssono "Milenniumo" trilogiją:

"Mergina su drakono tatuiruote",

"Mergina, kuri žaidė su ugnim"

"Mergina, kuri įspyrė širšių lizdą" (rusiškas vertimas "Mergina, kuri sprogdino oro pilis").

(pirma knyga yra išleista lietuviškai, kitos kol kas yra rusų arba anglų kalbom).

Nekartokite mano klaidos! Net neimkite šių knygų į rankas! Jokiais būdais neatsiverskite! Dėl dievo meilės neskaitykite nei vienos raidės! Jei manęs nepaklausysite - jūs prapuolėt. Šitos knygos kaip narkotikas. Kaip apsėdimas. Pradėjus skaityti, tiesiog neimanoma atsiplėšti. Skaitau visą dieną ir pusę nakties kol akys pradeda merktis. 

Nors nesu detektyvų-trilerių gerbėja (nes paprastai skaitau zanūdiškesnes knygas), bet šios knygos nepaprastai įdomios. Tai nėra lėkštas detektyviūkštis. Autorius nuodugniai ištyrė temą. Siužetas daugialypis ir nenuspėjamas. Veiksmas vyksta daugeliu krypčių, spalvingi veikėjai....

Žodžiu, aš jus perspėjau. 

Jei nepaklausysit ir skaitysit - patys kalti.

gydimas

Kompleksinis gydimas padeda.

Vyrai į mano kiemą neša ne tik lopetas, bet ir gėles. Gėlės perduoda savo energiją ir žmogus sveiksta. Tai žinoma nuo seno.

Bronchitininkas su asmenine patirtim pasiūlė šampano terapiją po sunkių sekmadienio darbų. Nusipelniau. Praktiškai išsklaidžiau mitą, kad negalima vartoti antibiotikų su alkoholiu. Na, su alkoholiu gal ir negalima, o su šampanu labai galima.

Na ir summa sumarum bendros visuomenės pastangos išgydyti savo ypač vertingą narį panašu, kad davė rezultatą - pirma ramiai miegota naktis po savaitės kančių. Kostelėjau porą kartų ir užmigau.

Viskas kartu - antibiotikai, aštri sriuba, medus ir t.t. o svrbiausia pozityvus mąstymas ir žmonijos palaikymas grąžino mane į sveikuolių gretas.

Ačiū jums gerieji žmonės. Ką aš be jūsų daryčiau?

meškutė

ar žinote, kad baltamargė meškutė  tai drugelis.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Baltamargė_meškutė

tom yum

nepadėjo man nuo bonrchito niekas - nei šnapso masažas, nei antibiotikai, nei čiobrelių arbata su medumi, nei plūduriavimas su paukščių taku virš galvos...

(karštų bulvių terapijos dar nepraktikavau. nes ir taip karšta.)

blogiausia, kad klastingas kosulys atsliūkina naktį, kai aš pradedu snausti. įlenda į gerklę ir dusina. taip ir kovoju su juo kasnakt prieš užmiegant. tarp sapno ir tikrovės kosėju bandydama spėti įkvėpti oro. po ilgos kovos, pasitelkiant į pagalbą čiulpiamus ir purškiamus vaistus, aš šiaip ne taip laimiu eilinę kovą (bet dar ne karą). kosulys atsitraukia ir aš išsekusi užmiegu.

kadangi šiandien vėl karšta. net mano pavėsyje termometras rodo +34 C, tai valgyt ruošti nėra noro. spintelėje radau juodai dienai nupirktą plikomą makaronų sriubą "thai choise". nupsrendžiau, kad šiandien ir yra toji juodoji diena.  užsiplikiau be įpatingo entuziazmo - plikomi makaronai anoks skanėstas.  bet  - paragavus pirmus šaukštus maloniai nustebau:

sriuba labai aštri. kartoju: tikrai labai aštri. kitaip sakant ŽIAURIAI AŠTRI. dega visas plotas aplink burną, burna, gerklė ir visa kita pakeliui į skrandį. labai įdomus rūgščiai aštrus skonis. be to netikėtai prie čili aštrumo derantis gaivus cintrinžolės aromatas.

sriuba vadinasi spicy tom yum. smulkiai parašyta kamputyje. paguglinau: tom yum -  tai tailandietiskos ryžių arba makaronų sriubos su krevetem, vištiena ar grybais. ant mano pakelio nupiešta krevetė, tai tarkim mano sriubyte buvo su krevetėm. išskirtinis tom yum aštriai-rūgštus skonis ir aromatas, sukurtas naudojant cintrinžoles, kafir laimo lapus bei laimo sultis, smulkintus čili pipirus, žuvies sultinį ir vietines žoleles. aišku, pakelinės sriubos nuo tikrųjų skiriasi vai vai vai kiek kartų, bet šita likau labai patenkinta ir rekomenduoju plačiajai visuomenei. ypač aštrumų mėgėjams. be abejo, prie progos tailandietiškame restorane užsisakysiu tikros tom yum sriubos.

o kam aš visa tai rašau - ogi pavalgius tom yum - išprakaitavau visa, išdegino man nosiaryklę ir viršutinius kvėpavimo takus. išsikosėjau, išsišnypščiau nosį - ir beveik kaip naujai gimus. manau, nuo šitos sriubos man ir reikėjo pradėti savo gydimą. 

kitą kart žinosiu. o pirkau, jei neklystu, rimi.

dabar net kambarys kvepia citrinžole.

bulvės

kadangi šnapso trynimas į krūtinę (a.k.a. papus) nepadėjo nuo netikėtai prikibusio bronchito, šiandien vakare praktikuosiu karštų bulvių kompresą.

va pagalvojau: šnapsas irgi juk iš tų pačių bulvių išgautas produktas. žodžiu - bulvių terapija, tik skirtinguose pavidaluose: kietos bulvės, skystos bulvės... kaip gi tu, lietuvi, be bulvių gyvensi? bulvė pasirodo ir maistas, ir vaistas...

o viskas prasidėjo taip: norėjau sutaupyt 21 litą, ko pasekoje sutaupiau tik 18 litų ir gavau bronchitą. vaistams jau išleidau kokį 100 litų + savaitė prakosytų naktų... 

išvados - taupymas prie gero nepriveda.

paskutinį kartą taip smarkiai sirgau 2006 lapkritį. tada su angina ir bronchitu dar keliavau iš oslo į doverį (anglija). ir miegojau stansedo aerouoste ant akmeninių grindų. ką padarysi, jei nėra laisvų kėdžių. ten visi taip miega. matyt tokios jau jų senos geros angliškos tradicijos.

žolinės

rimi prie kasos. kasininkas garbanius skenuoja mano prekes: persikai, bandelės, duona, greipfrutas... ir sako:
- taigi žolinės, o žolės neperkat.
- tai, kad rimi neprekiauja žole.
susimąstė.
- na taip... bet salotos irgi žolė...
vėl susimąstė. norėjo pabendraut labai.
pabendravom.
o aš ir nežinojau, kad žolinės. nieko aš nežinau. gerai, kad bent kasininkas garbanius informuoja.
visuomenė nepalieka manęs nežinioje.

30 d.

Yra toks psichologų žaidimas "30 dienų". Įsivaizduokit, kad jums liko gyventi 30 dienų...

Tai atseit turėtų priversti susimąstyti apie gyvenimo kokybę ir prasmingumą. Peržvelgti savo planus ir norus. Ar tikrai nuveikei gyvenime tai, ką norėtum ir t.t.

O ką aš daryčiau jei man liktų 30 dienų gyvent ant šio svieto? Iškeliaučiau į Naująją Zelandiją ir jei užtektų laiko į Pietų Ameriką. o Jei dar užtektų tai į kokią tai Aliaską, Grenlandiją ar pan. Bet visai nebūtina skubėti.

Iš esmės tai koks skirtumas kiek liko: 30 dienų ar 30 metų. Kasdieną reikia gyventi...