aritmetika

lietus + raudonas skėtis + upė + permirkę mėlyni batai + iki kelių šlapi džinsai + nenupasakojamai gražus saulėlydis = pasivaikščiojimas per lietų

gera gyventi vasrą

šampanas

Niekada anksčiau nebuvau gėrus šampano viena, verandoj, vidury nakties, kai visa gatvė miega. Ant stalo dega žvakė, groja patefono plokštelė - Paganinio koncertas smuikui su orkestru Nr. 4 re minor. Apsigaubiau raštuotu šaliu ir su egzistenciniu hedonizmu gurkšnojau šampaną iš krištolinės taurės. Gal ji ir ne šampanui skirta, bet labai tiko prie visko...
Būna, kad šampanas pats atvažiuoja ir netgi pats atsikemša. (nemeluoju ir nejuokauju). Visko būna mano stebuklų šalyje.
Va šitaip gerti šampaną - be progos - ne per naujus metus, ne per gimtadienį - tiesiog juodą naktį - daug skaniau ir maloniau.
Svirpia žiogai pritardami Paganinio smuikui, tarp ąžuolo ir klevo šakų pro debesis šviečia mėnulis visai kaip vokiečių romantikų paveiksluose. Takeliu barbena ežiukų nagučiai. Gatvė miega.
Net nežinau kiek laiko taip sėdėjau. Palengva išgurkšnojau visą butelį šampano. Pati net nustebau. Stebuklų šalyje išgėrus gėrimo iš buteliuko priklausytų staiga padidėti arba sumažėti. Kol kas nejaučiu jokio poveikio (išskyrus rytinį galvos skausmą). Gal čia lėto veikimo stebuklingas gėrimas.
Pažiūrėsim.

karaliaus pietūs

O buvo toks dangus.

O paskui lijo. O kad lijo tai lijo. O mano skėtis, aišku, išdavikiškai sulūžo. O ilga suknelė kiaurai permirkus visai sužverėjo, tiksliau, joje prabudo medžioklės instinktai ir ji visaip kaip spendė man spastus ir rezgė mirties kilpas aplink kojas.
O paskui lietus nurimo.
O paskui vėl linojo.
O aš per pievą ir paupiu žingsniavau namo. Kvepėjo ką tik nušienauti dobiliukai. Lengvai krapnojo. O aš turėjau pakelį labai skanių saulėgrąžų. O dar skaniau jas triauškint būtent per lengvą mielą lietutį, smagiai žingsniuojant palei upę, be sulužusio skėčio, bet per karaliaus pietus.
O suknelė greitai išdžiuvo ir vėl buvo smagi ir draugiška.

žolė

Foto: rask katę
Kaimynai pjauna žolę. Tiksliau porą kartų į savaitę ateina darbininkai nupjauti žolės ir sutvarkyti kiemą.
O aš žolės nepjaunu.
Kaimynų žolė jei galėtų perbėgtų į mano kiemą.

smelly cat

smulkmenos

pusryčiams: žalia arbata, mėlyna gėlėta suknelė, stigo larssono knyga ir paukščių čiulbėjimas. kas gali būti skaniau?
dar apie smulkmenas. visų pirma - smulkmenos yra daug svarbiau nei stambmenos.
pvz. yra vonia. nėra vonios kamščio. ir ką? vonia be kamščio netenka viso savo voniškumo. tada su vonios druska rankinuke einu ieškoti vonios. gerai, kad žinau, kur gyvena vonia su kamščiu.
tai gi, visų antra, trečia ir t.t. - jei išmest iš gyvenimo smulkmenas, tai nieko gero ir neliktų. nei vonios su druskom, nei žalios arbatos, nei mėlynos gėlėtos suknelės, nei paukščių čiulbėjimo...

o vis dėl to ji sukasi

Kai diena maišosi su naktim, ežeras su vonia, arbūzas su kepta duona.... tai kas gi gaunasi?
Ogi gaunasi labai maloni pažintis, 14 valandų pokalbių, mažai miego, žalia veranda (o kaip ji be jos), rožinis chalatėlis, druskos, putos... O vakarienei gira ir Franz Ferdinand.
Tik eidama miegot pamačiau, kad patefono plokštelė sau ramiai  sukosi visą dieną.

bl

taip karšta, kad net toks dievo paukštelis kaip aš, pradeda keiktis be rpiežasties necenzūriniais žodžiais...
tiesa pasakius, nelabai veiksminga priemonė nuo karščio.
bet akimirkai palengvėja.

work for food

Vakar aš buvau ir Ravšanas, ir Džumšutas, ir Našalnika  - trys viename, taip sakant. Padėjau klijuoti draugams tapetus.

Už tai gavau:

1.  3 litrus be galo be krašto skanios naminės giros 

2.  didžiulį gabalą neapsakomai skanaus naminio varkšės sūrio su kmynais 

3.  daržinių agurkų ir pomidorų

4. pavalgidinta labai skaniais šaltibarščiais (karštą dieną labai labai gerai)

Tai va. Jei kam reikia suklijuot tapetus, mano įkainiai aiškūs.

Už mažiau nedirbsiu.

vidury

O kai išplauki į ežero vidurį viena vidury nakties...
(kažkam kyla banalus klausimas apie bikini? na ką jūs, nereikia čia banalių klausimų).
Tai gi, kai išplauki į ežero vidurį vidury vidury nakties... vanduo šiltai švelnus, juodas ir lygus, jame atsispindi dangus. Dangaus atspindį sujudina tik mano sukeltos bangos. Nuo vandens kyla rūkas. Jaukiai svirpia žiogai... Pasikartosiu - jaučiuos kaip kokia antikinė deivė. Nors - iš vienos pusės girdėti autostrada skubančių mašinų gaudimas, iš kitos - tolomoje dunda traukinys... Pataisa - jaučiuos kaip 21 amžiaus antikinė deivė.
Plaukiu pirmyn, tada sukuosi sukuosi sukuosi kol susisuka galva ir atsigulu ant nugaros, išskėtusi rankas į šalis. Plūduriuoju. Vanduo užlieja ausis ir nebėra autostrados ir traukinių. Girdžiu tik savo kvėpavimą ir širdies plakimą. Virš manęs tik žvaigždės. Ramu. Beveik nejaučiu kūno svorio. Tarsi sklandau tarp žvaigdžių... Jos lėtai sukasi. Aš jau ne antikinė 21 amžiaus deivė. Tik mažuliukas padariukas po dideliu dideliu dangum. Ir vis tiek labai labai gera. Lengva. Vėsu. Ramu. Gera....
Bet manęs kažkas laukia. Plaukiu į krantą.

Brisius

Brisius.
Įpatingi požymiai: neįtikėtinai žalios akys.
Žiūri taip skvarbiai ir giliai, kad nepaisant jo visos apšepusios išvaizdos, nei perkarusių šonų, nei amžinų kovos žaizdų - matau tik tas akis. Vien vaiskiai žalias akis.

a todėl

ir neklausinėkit manęs, kodėl aš rūkiau.
aš juk suaugęs žmogus.
ir kaip visi suaugę žmonės kartais darau beprasmiškas nesąmones.