Pirma Motiejaus daryta nuotrauka.
"Mamos portetas".
Tas baltas - tai aš, o rūžavas plėmas viršuj - mano veidas.
Na, dar pora lubų kadrų pasibandymui, bet čia tai jau visa spalvinė kompozicija.
Neklausė nieko, pats viską.
Skaitau - kaip 8,5 mėnesio, labai netgi gud. :)

Ant Mančesterio iškrito sniegas.
Koks visas 1 cm.
Žmonės meta mašinas gatvėje ir eina pėsčiomis. Vėluoja arba atšaukti traukiniai.
Ir šita šalis kažkada valdė pasaulį???
Traukiniai Anglijoj atskira istorija.
Jeigu kokioj Vokietijoj pagal traukinius galima tikrintis laikrodį, tai Anglijos traukiniai yra kaip... khm... kokį čia palyginimą suraičius... tikslūs, kaip saulės laikrodis per lietų. Va.
Ateini į traukinį, atsisėdi. Lauki. O jis nejuda. 5 minutės. Stovi. Nejuda. 10 minučių... 30 minučių... visi kiti kažkur važiuoja, o tu stovi vietoj. Tada konduktorius praeina ir visų atsiprašo, kad traukinio vairuotojas neatėjo. Kaip??? Pramiegojo, pamiršo, pagrobtas? Ir pilnas žmonių traukinys stovi ir laukia jo.
Arba dar - kiekvieną rudenį traukiniai vėluoja arba iš vis būna nuimti, nes ant bėgių nukrito medžių lapai. Ir kiekvieną rudenį tai netikėtas siurprizas ir šokas. Labai pavojingas reiškinys! Traukiniai turi važiuoti labai labai lėtai, o tai nulėks nuo bėgių! Visame likusiame pasaulyje nebūna rudens, lapų, lietaus, žiemos ir sniego.
Čia gal ne visai į temą. Bet prie to paties "kas dar šitoj šalį pzdc".
Draugė pasakojo. Dirba pas juos įmonėje keli vyrukai 25-35 metų amžiaus. Anglai. Maikes sandėly pakuoja. Reikia į dėžę sudėti 70 arba 80 maikių. Nesugeba suskaičiuoti. Visada bus arba 68 arba 71. Dirba jau virš pusės metų. Arba ateina pavėlavęs 20 minučių. Šefas sako - kodėl vėluoji? Aš nevėluoju. Kaip nevėluoji, jau 9:20. Nevėluoju. Ar atėjai per anksti? Ne. Ar atėjai laiku? Ne... Tai reiškia vėluoji! Bet juk nedaug!!!
Sako, visa ta karta tokia. Terminas yra - generation Y ar Z. Nesitikslinau. Žodžiu, generation WTF.
Ir jie ne debilai. Būna ir mediciną baigę. Tokie daktarais dirba. Tik gali rašyt su klaidom. Nemokėt skaičiuot. Išeit iš darbo vietos nepranešę. Ateit bet kada. Ir jie ne dundukai. Universitetus baigę. Nes egzus išlaikyt nėr sunku jeigu ruošies - turi klausimus, pasiruoši visus, siurprizo nebus. Išlaikei. Įstojai. Baigei. Ir jie - tokie WTF visose srityse. Ligoninėse kuriamos grupės, kurios šitus veikėjus prižiūri, kontroliuoja, kad neišeitų kada užsimanę ir pan.
Tai vat toks traukinio vairuotojas gali ateiti pusvalandį pavėlavęs į darbą - juk nedaug. O visi keleiviai laukia. Konduktorius už jį atsiprašinėja ir klauso pasipiktinimus.
Pasnigo. Ramu.
Gatvėj beveik nėra mašinų. Ryte nebuvo kamščių.
Mančesteris stovi.

Apsirgome.
Skambinu į polikliniką, manęs paklausia vaiko gimimo datos. Iš pradžių painioju dienas, o paskui bandau įtikinti, kad jis gimė 2015 gegužį. Lengvai nepasiduodu.
Čia ne apie tai.
Ateiname į polikliniką, laukiame. Sėdi senutė. Anglai mėgsta kalbėti. Jei stovės parduotuvės eilėje už tavęs, būtinai pradės kalbėti apie orą. Lauke +8, o sakys: oj kaip šalta. Sausio mėnesį. O jei lauke +2, sakys: kokia tu drąsi per tokį šaltį su kūdikiu išeiti į lauką.
Bet čia ne apie tai.
Senutė, pasidėjusi rankinuką ant kelių man sako. Laukiu greitosios. Į tualetą noriu - tuoj sprogsiu. O negaliu nueiti - vaikštynės pasiimti man neleido. Negalima su vaikštyne į greitąją. O be jos negaliu eiti - man galva sukasi. O vežimėlio ratas nukrito. Tai laukiu greitosios, kad atgal parvežtų į senelių namus. Nežinau, kiek dar lauksiu. O į tualetą taip noriu, kad tuoj sprogsiu. Kas per tvarka - vaikštynės negalima į greitąją pasiimti. O be jos aš nepaeinu. Ir vežimo ratas nukrito. Reikės rytoj skambinti, kad pataisytų. O man galva svaigsta. Aš į tualetą noriu, kad tuoj sprogsiu. O pati be vaikštynės negaliu. O kiek lauksiu dar nežinau. O taip noriu, kad tuoj sprogsiu...
Jums gal padėti nueiti?
Na kur tu man padėsi, man galva svaigsta. O vaikštynės į greitąją paimti neleido...
Nueinu prie registratūros langelio.
Ten sena ledi į tualetą nori labai, o pati paeiti negali be vaikštynės. Gal kas nors gali jai padėti nueiti?
O pas kokį daktarą ji buvo?
Nežinau, laukia greitosios, jau ilgai. Labai į tualetą nori.
Paklausk pas kokį daktarą ji buvo.
Paklausiu. Širdį skanavo. Atraportuoju.
Bet ji labai į tualetą nori. Sakė tuoj sprogs. Jau ilgai laukia. Gal kas nors gali ją nuvesti?
Aš nepraėjus apmokymų (not trained), negaliu. Jei nukris - man bus pzdc (get in trouble).
Bet jeigu ji sprogs čia ant kėdės, sakau, tada bus dar didesnis pzdc. Gal yra laisvų apmokytų seselių, kad nuvestų ją į tualetą?
Skambina kažkur. Klausia ar tokiomis aplinkybėmis gali jos - registratorės - nuvesti senutę į tualetą. Gavo leidimą.
Nuvedė dviese už parankių.
Pasijaučiau, kad mano diena praėjo ne veltui - mano dėka nesprogo senutė.
Kažkada, mano tolimoje laukinėje tarybinėje vaikystėje, pervesti senutę per gatvę buvo labai geras darbas. Dabartiniame civilizuotame kapitalistiniame pasaulyje negalima vedžioti senučių nepraėjus apmokymų.

Mane stebina žmonės, kurie moka planuoti savo gyvenimą.
30-ies vesiu, 32-iejų turėsiu vaiką. Paskui dar vieną...
Kaune įsikalbėjau su taksistu. Dirba juodai. Uždirba 5000 lt, bet tik dirba ir miega. Ir pinigus kiša į "tumbačką", anot jo paties. Nes planas - pasistatyt namą, o tada jau kurs šeimą. O dabar tik dirba ir dirba, jokio asmeninio gyvenimo.
Vat man įdomu - ar tokie planai įsigyvendina? Ar tikrai pasistatę namą tokie žmonės staiga ima mažiau dirbti, prisimena apie asmeninį gyvenimą, susiranda žmoną ir vaikus...

p.s. iliustracija su taksistais ir pinigų taupymu neturi užslėpto ryšio.

Kalbu telefonu su moteriške, tiksliau, dama, apie 70 metų amžiaus, labai aktyvi, pasitempusi, švytinti, gavo iš Grybauskaitės nacionalinį apdovanojimą - žodžiu, duokdievekiekvienam, o jos vyras, beje, turi naują hobį - mokinasi groti varpais ir šiaip verda uogienes.
Ji sako - nepažinojau tavęs, kai buvai normali.
Ką čia beatsakysi, meluot nemėgstu - tai, kad aš niekad ir nebuvau.

foto Robert and Shana ParkeHarrison

Žmogaus prigimtis prisigalvoja belekiek godzilijonų paaiškinimų visatos dėsniams. Karma-šmarma, gyvenimas kaip zebra, kas kyla aukštyn - turi nusileis žemyn, sėkmingas etapas, ne ta koja, juoda katė, merkurijus antruose namuose, o kylantis skorpionas trečiuose, dešinės kojos nykštys trumpesnis, už rodomajį pirštą...
Visatai mūsų paaiškinimai neįdomus. Kas nudyla - suluš, kreivai padėta - nukris ir nesvarbu, kokio ilgio tavo dešinės kojos rodomasis pirštas. O tuo labiau, kokios nebeegzistuojančios žvaigždės šviečia, kai tu išlipi iš lovos - eik laiku miegot, neprisiryk prieš miegą, nesuk galvos dėl nieko, o daryk, ką gali, kaip gali ir kada gali - pageidautina tam skirtu laiku.
Aš čia nieko netujinu. Su savim kalbu.
Jeigu tau atsiuntė brangesnį siurblio modelį - neprisigalvok, gerbiama Sedova, kad tai ŽENKLAS, kad dabar visus metus tau viskas bus gerai. Ir nustok kramtyt nagus.
Kad tau atsiuntė brangesnį siurblį - tai reiškia tik tiek, kad sistemoje buvo klaida, po švenčių visi užsiknisę ir tiek. Kadangi tu esi high (questionable) integrity žmogus, tu aišku pranešei jiems apie klaidą. Ir jie aišku, pagalvojo, kad nafig čia mums kurjerius siuntinėti ten-šen, lai turi ir džiaugiasi.
Ir nustok ieškot ženklų.
O jei skauda dantį - vėl gi, tai joks ne ŽENKLAS, kad dabar viskas bus blogai. Tai tik reiškia, kad -būna. Būna ir tiek.
Beje - pirmą kartą gyvenime man taisė dantis su kūdikiu ant rankų. Ne visai ant rankų - ant pilvo.
Čia toks angliškasis būdas. Kadangi dantistinės klinikos laiptai į antrą aukšą statūs ir siauri - vežimą patarė palikt pirmame aukšte. Va, sakau, kūdikį atsinešiau, neturiu, kur dėt, pats sėdėt dar nemoka. Nieko sako, palaikysi ant kelių. Nu, palaikysiu ant kelių. O jie kėdę tik keberiokšt ir lengvu rankos judesiu atlenkė mane į 180 laipsnių kampą. Kūdikis per mano ištiestų rankų ilgį patogiai įsitaisė tiesiai ant mano šlapimo pūslės. 8 kg gyvos masės.
Anglų dantistai turi mūsuose nekokią reputaciją. Netgi labai gražūs dantistai. Vat būčiau koks vyras - galėtų išgrežiot dantų ažūrą - bile papai dideli, viską atleisčiau, na ir kas, kad dantų nebėra - užtai, karšta. Bet moterys padarai nuobodūs - net į labai gražų dantistą žiūri nepatikliai. Skauda, sakau. Ir baksnojo, ir pūtė, ir krapštė, ir kaukšėjo. Nieko nerado. Skauda, sakau. Gerai sako, ištirsim. Ir paėmė į rankas gražtą. Ir ištyrė išgreždamas visą nemažą plombą lauk. Neradau nieko, sako. Na, ne visai taip. Neradau matomo skausmo šaltinio, sako. Bet esmė ta pati - a bbž, kodėl tau skauda. Užtepė košės ir paleido. Sakė, grįžt po mėnesio.
Angliškas dantistas neturi išeities - vis tiek jis lieka kaltas. Būtų pakrapštęs, skėstelėjęs rankom, liepęs gerti nurofeną ir nieko nedaręs - būtų durnas. Išgręžiojo, nieko nerado - irgi durnas. Anglas dantistas - bet kokiu atveju durnas. Tiesiog taip yra.
Nutrūko Motiejaus šokinėjimo spyruoklė. Didelė tokia, stora. Nežinau kaip.
Nusipirkau didelę baltą lentą. Dideliems darbams planuoti. Kad galų gale susiimti. Atnešė, išpakavau. Sulankstyta. Ir viskas vat vieną dieną - dantis, spyruoklė, lenta. Ir ką tai reiškia - nieko tai nereiškia.
Būna.

Sveikinu visus išgyvenusius visas šventes. Oj, nelengvas tai darbas. Silkės, balta mišrainė, farširuoti kiaušiniai... dabar metus bus ramu. Galima atsipūsti.
Ir aišku - sveikinu sulaukus euro. Šiugždėkit, šnarėkit, žiūrinėkit. Linkiu išleisti apgalvotai ir lengvai, o uždirbti džiugiai ir daug!
Ir šiaip - viskas yra labai gerai. 
Nauji metai. Valio!
Pojehali!

Dažniausiai, jeigu žmogaus kiti nemėgsta - jis neieškos problemos savyje. O galvos, kad visi kiti per daug durni, kad suprastų jo dievišką protą ir talentą. Visi kiti tiesiog nesugeba įvertinti tokio grynuolio. Kur jau paprastiems mirtingiems - čia kaip beždžionę pasodinus prie fortepijono.
Toksai deimantinis individas tuoj tuoj žada laimėti Nobelio premiją, įrodyti savo genialumą, kad visi nusigraužtų iki alkūnių. Tuoj gaus. O jūs visi pavydėsit.
Tas pats su žmonių grupe ar visa tauta. Niekada nepagalvos - o ką mes darome ne taip? Paprasčiau nuspręst - aplinkui priešai, o mes ypatingi, dievo išrinkti, mes turime savo skirtingą kelią ir tuoj visi pasigailės, kad mūsų nemėgsta. Va, tuoj tuoj, pasigailės. Dar nepasigailėjo? Nieko, tuoj pas mus išauš šviesus rytojus, tuoj nužengs ant mūsų dangaus karalystė, o visi kiti bus sutrypti į mėšlą. Dar tik reikia truputį palaukti.

Netyčia atradau, kad Melsvai Žalia mane irgi nominavo BlogAwardsuose. Pažiūrėjau į savo blogo srauto šaltinius ir pamačiau, kad nemažai peržiūrų ateina iš ten. Kitaip nebūčiau pamačius.
Jeigu turire į mane kokį reikalą, prašau rašyti didelėm raidėm G+ arba el. paštu, kad tikrai pamatyčiau, nes šiuo metu man daug kas praslysta pro akis. 

1. Kokį klausimą pati sau dažnai užduodi?
Bl, nu kodėl aš tokia????
2. Garsai, skambantys aplinkui tau dabar atsakinėjant į šiuos klausimus.
Vaiko supamos kėdutės muzikėlė. Ir rytinis gatvės ūžimas.
3. Kokį vaizdą matai pro savo virtuvės langą?
Savo galinį kiemelį su apipjaustyta kriauše ir ant tvorų sėdinčiais katinais.
4. Sendaikčiai - taip ar ne?
Taip. 90% mano perkamų daiktų iš antrų rankų.
5. Dėl kokios priežasties paskutinį kartą tikrai nuoširdžiai juokeisi?
Iš Motiejaus veido išraiškų. Su juo niekada nenuobodu. Visi turi įsigyti po leliuką! Ir visiems bus laimė!
6. Jei savęs nestabdytum ir jokios kitos sąlygos neribotų, kaip praleistum rytojaus dieną?
Norėčiau visą dieną vaikščioti po meno galerijas. Ir gerti arbatą saulėtoje kavinėje su vaizdu į sodą. Kodėl aš to nedarau? Mančesterio galerijas išvaikščiojus. Nebuvau atremontuotoj Withworth gallery. Reikia nueiti. Ačiū, kad priminei. ;)
7. Koks dalykas tavojoje rutinoje yra pats maloniausias?
Kai pasakau Motiejui labas rytas ir jis nusišypso savo laiminga bedante šypsena. Geriausia dienos pradžia. Trūksta tik ant pagalvės murkiančio Styvo. Tikiuos, greitai jį atgauti.
8. Ar šiltas pienas su medum skanu?
Nežinau. Nevartoju. Arbata su medum ir pienu - skanu.
9. Ar turi savo mieste mylimiausią vietą ir kodėl būtent ji?
Fletcher Moss parkas. Nuostabus parkas su alpinariumu ir didele laukine dalimi. Alpinariumas vis kitoks visais metų laikais. Labai gražus ir protingas sodininkų darbas.
10. Ko niekad nebūna per daug?
Viskas gerai su protu. Nuo per daug paskui ateina persivalgymas ir būna bloga. Ir fiziškai, ir emociškai.
11. Kiek naujų blog'ų šio apdovanojimo dėka atradai?
Visi tavo nuominuoti blogai įdomūs ir kūribingi. Labai džiaugiuos, kad tiek žmonių kuria ir dalinasi.

Ačiū!

Kai žmonės susižavi vienas kitu jie ieško panašumų. Žinai, mūsų gimimo dienos taip įdomiai sutampa! Tikrai? Kaip? 3 dienų skirtumas! Ir kas čia tokio įdomaus? Na, kaip tu nesupranti? 3 dienų skirtumas! Arba mano gimtadienis 01.05, o jo 05.01 - tai tikrai kažką reiškia! Arba mūsų mamų inicialai vienodi. Arba mes abu gyvename trečiame aukšte ir antroje laiptinėje! Tai tikrai kažką reiškia! Ir iš vis, aš gimus 78-ų gimimo, o ji 87! Va. Ir mes turim apgamus ten pat, ir tas pats dantis atsikišęs... Tai tikrai kažką reiškia!
Kai žmonės išsižavi - niekas nieko nebereiškia.

Tęsiant nuo mamizmo suskystėjusių smegenų temą, turiu pasakyti, labai nustebau, kai Skirmantas Tumelis mane pridėjo prie šaunios blogerių šutvės. Paskutiniu laiku rašau retai. Paminėsiu dar kartą - mama būt labai smagu, daug lengviau, nei aš tikėjausi, milijoną kartų įdomiau, nei įsivaizdavau, tik aš nemoku perjunginėti bėgių, todėl visa mano energija nukreipta į vaiko bučiavimą. Perskaičius keletą knygų apie kūdikių auginimą, atminty įstrigo kažkurio išmintingo klasiko citata - palaiminti vaikai, užaugę po bučinių lietumi - na ar panašiai, kažkaip - šitą frazę aš pasiemiau, kaip savo pegagogikos kertinį akmenį ir praktikuoju kasdieną. Vaiko bučiavimas - labai atsakingas darbas, todėl negaliu užsiimti jokiais kitais dėmesio ir koncentracijos reikalaujančiais veiklais.
Blogų beveik neskaitau. Iš vis, šiuo metu labai mažai skaitau. Net naujienų neskaitau. Ir blevyzgų neskaitau. Gal turėtų būti gėda. Bet negėda. Seliavi. Skaitalai liks. O vaikas išaugs. Ir nesileis bučiuojamas. Tai va. Tokie prioritetai.
Padrikas mintis ir pastebėjimus dabar dažniau rašau G+, nei bloge.
Tai va. Tai va.
Gerų blogų daug ir jie jau minėti perminėti ir be manęs. Todėl anksčiau aš nieko nenominavau (jėzuskasperžodis), nes kol susiruošdavau - visi jau būdavo vienas kitą apsinomonavę iki ausų. Bet šiemet dėl įvairumo nominuosiu kelis moteriškus blogus. Tai ir man gera proga prisiminti, ką skaitydavau, kol dar nebuvau paskendusi bučiniuose, šypsenose ir sauskelnėse.
Reda, kuri rašo apie šiltus kraštus, be to ji man atsiuntė labai mielą nertą padarėlį, kurio aš gėdingai niekaip nenufotografuoju. Nes planas buvo padaryt vaikui mobilį ir tą padarėlį pakabint ant jo, bet taip mano rankos per kitus darbus iki mobilio ir nedaėjo. Be to, mobilį nėr kur kabinti, nes vaiko lovelė buvo naudojama kaip skalbinių sandėlys, o vaikas miega su manim. Man visada smagu paskaityti apie vietas, kuriose nesu buvusi ir pasvajoti, kad kada nors nuvažiuosiu.
Neringa, kuri rašo nuo jaukios sofos. apie Liuksemburgą ir ne tik. Su daug gražių nuotraukų. Ji irgi dalyvavo mano rankdarbių mainuose, aš rodžiau labai gražią užrašų knygelę, o aš taip norėjau padaryt ką nors irgi labai gražaus, kad pefekcionizmas viską nustelbė - prišokimais nelabai ką gero padarysi. O atsakyti į tokį groži teplepizmu nesinori.
Elė, kuri keliauja ir skleidžia dorą, šiame nusiritusiame pasaulyje. Stipri ir judri moteris. Linkiu jai deimantingo melejonieriaus! ;)
Rasa, rašo apie gyvenimą Olandijoje ir kuria nuostabius meškinus. Geriau patys pažiūrėkit!
Dar yra daugyvė įdomių ir skirtingų blogų. Daug talentingų žmonių, kurie turi ir moka savitai papasakoti.

O Skirmantas nepatingėjo susukti tokius klausimus, kad reikia labai gerai pagalvoti prieš atsakant.

1. Kaip jūs pasiekėt tokį lygį? – Šitą klausimą man retkarčiais užduoda vienas kolega. Jau keletą kartų tą patį buvo uždavęs klausimą. Matyt vis atsakymu nepatenkintas. Gal jūs žinot kaip į jį atsakyti, kad uždavusysis būtų patenkintas atsakymu?
Mes kaip atomai. Kiek energijos turi - tokiame lygyje ir esi. Sukaupi daugiau energijos - peršoki į kitą lygį. Kitame lygyje kitokie žmonės, reikalavimai, išbandymai. Jei netenki energijos - peršoki į žemesnį lygį.
Jei ką aš chemijos niekada nesupratau ir turėjau vienintelį gėdingą 6.

2. Ar ilgai galvojate apie sėkmingai užbaigtą darbą su gerais jo rezultatais? Ką būtent prisimenate? Procesą ar rezultatus?
Tikriausiai abu. Kartias procesas būna skausmingas, o rezultatas geras. Kartais - atvirkščiai. Arba pati  baisiausiai nepatenkinta rezultatu, kad net gėda parodyti, raudonuodama kaip Karlsonas ištrauki - o kiti giria! Ir nevisada žinai, nuo ko tai priklauso. Va. Galvok negalvojus - vis tiek niekada nežinai ar pavyks kitą kartą.

 3.Kada paskutinį kartą galvojote apie save? Tai yra kada paskutinį kartą mąstėte apie tai kodėl pasielgėte vienaip ar kitaip ir kokios to priežastys buvo. Apie ką tai buvo?
Pradedu manyti, kad mūsų smegenai dažnai patys nusprendžia, kaip mums pasielgti. Laisva valia įsijungia retais atvejais. Dažniausiai veikiame pagal pramintus patikrintus  algoritmus. Kaip ne keista, tikimės vis kitokio rezultato.

4. Ar turite svajonę?
Turiu. Nesakysiu, nes labai banali.

5. Kada paskutinį kartą buvote išlipę iš savo patogumo zonos?
Labai seniai nebuvau patogumo zonoje.

6. Kada bus lietuviškų blogų pakilimo banga? Na, kai daugelis soc. tinkluose pasakos: “skaičiau va blogą ir tada..”
O dar nesako? Yra sekamų blogų, va Užkalnį nuolatos visaip linksniuoja. 
Nors jo, kol kas dar nėra labai 

7. Kodėl ir kaip žmonijos civilizacija turėtų išlikti? Arba išnykti?
Visiems būtų geriau, jei išnyktų. Naudos iš mūsų mažai, o žalos - daug. Žmonijos sukurtos vertybės vertingos net ne visiems žmonėms: klasikinė muzika - liūdnai įtariu, tik kokiems 10% žmonių... Nors iš kitos, optimistinės pusės - kol kas mes esame labiausia išsivysčiusi sąmonės forma. Jai atsirasti visatoje reikia daugybės faktorių. Būtų gaila ją prarasti. Todėl - nustokit pirkti nereikalingąchlamą ir rūšiuokit šiukšles!

8. Kas yra pinigai?
Antropologai sako, kad tos dar vis nesusicivilizavusios gentys, gyvenančios kaip rinkėjai-medžiotojai nebaudžia savo vaikų. Jie neturi nuosavybės. Todėl vaikai praktiškai gali pakenkti tik sau ar labai nedaug kitiems. Nori žaist su peiliu - žaisk. Įsipjausi - bus pamoka ir tau, ir kitiems. O kai atsirado visokie ūkiai su morkom ir karvėm, atsirado ką prarast. Ir pradėjo lupti vaikus, statyt į kampą ir tasįti už ausų.
Tai va. Nuosavybė - pinigai - bausmė. Iš ten pat ir nuodėmės ir asmenybės suvaržymas.
Kas kaltas? Tikriausia testosteronas. 


9. Koks jūsų įsivaizdavimas apie Visatos begalybę? Na, pavyzdžiui, ar palaikote stygų hipotezę, ar galbūt multi-Visatų? Kur Dievas?
Manau, dar mokslininkai patys nelabai supranta. Prikurs dar aibes visokių hipotezių. Ir tai yra gerai.
O mąstymas apie visatos begalybę labai padeda atsiriboti nuo savo rūpesčių. Pakeitus mąstelį jie atrodo tokie mažuliukai.
Dievas yra alfa-tėtis. Įsivaizduojamas globėjas, kuris visada su tavim, net kai labai labai blogai. Kai kam tas padeda, matyt.

10. Apibūdink ite savo svajonių robotą(-ę).
Neturiu aš svajonių roboto. Iš paauglystėje skaitytų fantastikos knygų užsifiksavo kažkokių liūdnų, vienišų androidų kolektyvinis portretas. Tokie nevisaižmonės. bet ir ne mašinos. Dėl to labai liūdni. Dar įsimyli žmogų ir nieko gero iš to nesigauna.
Variantas B - Benderis iš Futuramos.


11. Aprašykite įdomiausio filmo ar knygos vaizdinį, kuris jums kilo galvoje skaitant knygą ar žiūrint tą filmą.
Kažkodėl vienas ryškiausių atminty išlikusių vaizdinių - kaip skendo Martinas Idenas ar kitas Londono veikėjas badaudamas šliaužė per mišką. Nors į mėgstamiausių rašytojų dešimtuką Londono nedėčiau. Var ir prieštaravimas.
Kitas - iš kažkurio filmo, kaip moterys blaškosi dujų kameroje, kol numiršta.
Kažkodėl mano vaizdiniai susiję su mirtim. Khm.


Mano klausimų eilė:
1. pasakykit apie save ką nors labai gražaus ir gero.
2. jeigu rytoj atsibustumėte vyru - ką nuveiktumėte, ko nedrįsote būdama moterimi?
3. ką darote, kai panikuojate?
4. paskutinio mėnesio didžiausias pasiekimas, laimėjimas.
5. kokius 7 daiktus įdėtumėte į kapsulę kaip mūsų civilizacijos didžiausius pasiekimus?
6. su kokiu istoriniu personažu norėtumėte pavakarieniauti?
7. vienas sakinys, kurį nusiųstumėte sau 18-metei.
8. nemėgstamiausias kvapas.
9. ar turite blogų įpročių? Jei tai, tai kokie?
10. Jūsų "firminis" patiekalas. :)
11. kaip pradėsite sausio 1 rytą?

Paprastam žmogui lietuviškam "gėjus" ir "veganas" vienodai baiginantys ir nesuprantami reiškiniai.
Jeigu dar galima suvokti, kad vienas ūsuotas vyriškis plaukuotu pilvu gali bučiuoti kitą barzdotą vyriškį, tai nemeilės dešrytei ir kumpeliui - negalima nei suprasti, nei pateisinti genais ar vaikystės traumom.
Apie transgenderius ir žaliavalgius net nekalbu.