Apie Vėlines jau, ko gero, viskas yra pasakyta. Ką čia bepridursi.
Man, asmeniškai, kapas nereiškia nieko. Senos kapinės įdomios tik kaip istorinis paminklas. Ne daugiau.
Artimųjų kapai, netgi tėvo - man sukelia nulį emocijų. Ne dėl to, kad aš beširdė ir nieko niekada nemylėjau. Tiesiog fizinė palaikų buvimo vieta man yra nereikšminga. O šiuolaikiniai paminklai ir kryžiai - neįdomūs ir neestetiški.
Visi žmonės gimsta, gyvena ir miršta. Kaip ir viskas šiame pasaulyje. Prisiminti žmogų galima bet kur ir bet kada.
O iš tiesų - gyvenimas yra gyviems. Ir jiems reikia duoti meilę ir dėmėsį kol turime galimybę. Lankyti gyvus, o ne mirusius.
Granitui chrizantemos nerūpi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą