2010 m. spalio 31 d., sekmadienis

Apie kapus


Apie Vėlines jau, ko gero, viskas yra pasakyta. Ką čia bepridursi.

Man, asmeniškai, kapas nereiškia nieko. Senos kapinės įdomios tik kaip istorinis paminklas. Ne daugiau.
Artimųjų kapai, netgi tėvo - man sukelia nulį emocijų. Ne dėl to, kad aš beširdė ir nieko niekada nemylėjau. Tiesiog fizinė palaikų buvimo vieta man yra nereikšminga. O šiuolaikiniai paminklai ir kryžiai - neįdomūs ir neestetiški.
Visi žmonės gimsta, gyvena ir miršta. Kaip ir viskas šiame pasaulyje. Prisiminti žmogų galima bet kur ir bet kada.
O iš tiesų - gyvenimas yra gyviems. Ir jiems reikia duoti meilę ir dėmėsį kol turime galimybę. Lankyti gyvus, o ne mirusius.
Granitui chrizantemos nerūpi.