2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

Apie gatvę


Aš nenešioju ausinukų. Man patinka klausyti miestą.

Tiesiog man patinka girdėti kas vyksta aplink mane. Jausti pasaulį: matyti, girdėti, užuosti, jausti, ragauti. Na, eidama gatve gal nelabai priragausi, bet tiek to. (Omleto su brokoliais ir vištiena man užtenka pusei dienos ragavimo.) 

Aš mėgstu klausyti muziką, bet dabar ne apie tai. Dabar - apie gatvės garsus.

Man labai patinka nugirsti pokalbio nuotrupą. Ne tam, kad klausytis svetimų paslapčių (tiesą pasakius vidutinio statistinio piliečio buitinės paslaptys neypatinai paslpatingos) Tiesiog kartais iš šalies išgirsti keli žodžiai nušviečia tavo paties minčių eigą.

Šiandieniniai vaikščiojimo po Vilnių pokalbių nuotrupos:

... per tą laiką aš galėjau palaikinti 10 feisbuko nuotraukų...

... integracija, diversija...

.. svorio tau priaugt tikrai nereikia...

... vintažinis, daug atspalių....

... ir tu kažkiek jam davei? ne?...

...mes viską suplanavom...

... ir jis vis skambinėja ir skambinėja...

... supranti, mes visi gyvename neigiamų emocijų lauke....

Joks jis ne neigiamas! Tikrai ne! Man patinka išeiti į miestą - kuris prasideda čia pat, už senų apsilupinėjusių mano namo durų... Čia jis mane pasitinka vitrinom, manekenais, kava, akiniais, suši, kosmetika, vaistinėm, bažnyčiom, picom, bankais.

Man patinka girdėti miestą.