2011 m. gegužės 10 d., antradienis

Apie medžius

Viename internetiniame kampelyje radau tokią anketą. Jos kūrėjų manymu, mūsų krašte yra tik tokios veiklos. Tik tokie pasirinkimai. Ypač patiko "tinginys ir vėpla..." ir rasta ką tuo apkaltinti. Be abejo - visada smagiau apkaltinti kitus. Negi save patį? Ką jūs! Kaip gi taip galima. Ne ne ne. Kalti visi kiti - tėvai, valdžia, aplinkybės, neteisingas likimas, vyrai, moterys ir t.t.
Vakar "Maximoje" viena begalo apkūni rusakalbė senjorė piktinosi kodėl niekas "bombočkos" ant seimo nenumeta. Tai ji pakartojo apie 20 kartų. Jeigu jau taip nori - eitų pati ir numestų. Bet ne... vis kažkas kitas turi padaryti už tave. Burtų lazdelė, džinas iš lempos, Jemelės lydeka, auksinė žuvelė... priemonių daug. Nes savom rankom savus norus pildyti - neįdomu kažkodėl. Sunku. Atsibosta. Norėti ir svajoti - lengva. Įgyvendinti - sudėtinga. Tai ką? Velniop tas svajones! Geriau būsiu liurbis ir nevykelis, tinginys ir vėpla, o dėl to kalti visi kiti.

Neseniai rašiau apie Leonidą Rogoziną, kuris pats sau išsipjovė apendicitą.
O štai dar vienas įdomus ir įkvepiantis žmogus - kinietis Ma Sanxiao. Bekojis veteranas, 62 metų buvęs karo žvalgas. Shixinge, Hebei prinvincijoje jis per 10 metų pasodino 3000 medžių kalnuotoje vietovėje.


  


Bekojis Ma Sanxiao lipa į kalvą. Tokie ten takeliai. 


 Naujų pirštinių pora nusidėvi per 5 dienas.


Visų pirma, aš tai rašau sau pačiai. Nes pati dažnokai ieškau pateisinimų savo elementariam tingėjimui. Gal ne tėvai ir ne seimas. Bet norėdama priežasčių randu - nuo prasto oro iki įgimtų psichologinių bruožų.
Bet viskas daug paprasčiau - arba darai, arba nedarai. Arba nori, arba nenori. Jei labai nori - niekas nesvarbu. Nei sąlygos, nei aplinkybės. Rasi ir laiko, ir jėgų.
Tik reikia teisingai norėti.