2013 m. vasario 18 d., pirmadienis


Mančesteryje stebuklas - tris dienas iš eilės šviečia saulė. Dyvų dyvai.
Šilta.
Gera.
Naktimis po langais kriokia aistros draskomos katės.
Katytės nori mylėt. Nors dauguma be kiaušinių ir su apykaklėm nuo blusų.
Bet gamtos neapgausi. Net jei beširdis veterinorius plieniniu skalpeliu atėmė teisę į meilę...
Štai ir vasaris baigiasi. Vėl reikės moketi nuomą.
Vėl narcizai...
Pavasaris man sukelia dvejopus jausmus.
Iš vienos pusės gera sėdėti parke ant suoliuko, ramiai gaminant vitaminą D. Tokia pensnininkiška idilė. Iš kitos pusės, pavasaris mane nervina. Vidinį mizantropą užknisa, kad visiems gera. Man ir pačiai gera. Bet užknisa. Todėl, kad skaniai kvepia vėjas. Todėl, kad šilti ilgi šešėliai. Todėl, kad dangus aukštai aukšai ir skaidriai skambus. Tik mizantropas tai supras.
Kasdieną apie pusę trijų į namą priešais atvažiuoja juodaodis su dviračiu ir įmeta laikraštį. Ir nuvažiuoja. Pas šuniukų dėdę atvažiuoja juodaudos su džipu, įsilipa į Deizės kaką ir įmeta laikraštį. Ir nuvažiuoja.
Dviratuotasis, matyt, dar tik taupo ant džipo.
Kartais geriau nieko nesapnuoti.
Nes prabundu po sunkaus baisaus sapno ir nuotaikos nėra. Ir vaikštau pusę dienos susisukus. Nes sapnavau labai blogą sapną. Jame nusipirkau lyginimo lentą. Iš savo labai geros Mega Pound Shop. Už 17 svarų. Žalią. Parsinešu. O ji nestovi. Ir sunki tokia. Griūna. O toj Mega Pound Shop čekių neduoda barzdotasis binladeniškas dėdė. Jei paprašai duoda, keistos 2000 00 00 datos čekį. Va šitoj vietoj mano sapnas pavirto į košmarą - lenta nestovi, o grąžint negaliu, nes čekis toks keistas. Ir įsitikinusi, kad binladeniškas dėdė nepakeis. Ir viskas. Labai baisu. Siaubas tiesiog. Žalia lyginimo lenta už septyniolika svarų. Košmaras.
O kitą naktį sapnuoju masines skerdynes. Kažkokios kalnų tautos genocidą. Tūkstančiai kruvinų nukankintų kūnų. Riksmai. Žiaurumai. Lavonais nusėti kalnų šlaitai... Ir nieko. Nebaisu visai. Koks čia košmaras? Vienas juokas. Čia tau ne sulūžusi lyginimo lenta.
Aš šiandien ilsiuosi. Turėčiau siūti, bet žiūriu pro langą. Kaip tingiai eina storas juodas katinas su baltom letenelėm. Jis visada eina lėtai. Dar yra ryžas katinas. Jis bėga greitai, dairydamasis į visas puses. Jį aš ir įtariu dainuojantį dainas.
Circle of life...