2013 m. gegužės 28 d., antradienis


Aš labai mėgstu klausyti TEDtalks. Apie klimato atšilimą, dinozaurus, knygų rašymą, vabalus, dvasingumą, kiaulių masturbaciją ir šiaip kaip daryti tai, kas tau patinka.
Labiausiai man patinka kalbos apie tai, kaip daryti tai, kas tau patinka ir būti laimingu. Aišku, kiaulių seksualinis gyvenimas labai svarbus, nes kaip mokslininkai išsiaiškino, seksualiai patenkinta kiaulė atsiveda daugiau kiauliukų. Tai tikriausiai yra gerai. Nors kiaulienos aš jau seniai nevalgiau. Bet kokiu atveju - seksualiai patenkinta kiaulė yra laimingesnė. O aš už laimingas kiaules. Aš už laimingus žmones ir už laimingą Sedovą.
Dar man labai patinka TED kalbos, nes kalba daugumoj protingi žmonės. O man labai patinka protingi žmonės. Nes tam žmogus ir susitvėrė, kad būti protingu. Kokia prasmė būti neprotingu žmogum? Jokios. Tada geriau jau likti bezdžione - mažiau streso, daugiau sekso.
Ir apskritai - vartotojiško pasaulio žiniasklaida iš visų kampų kiša išfotošopintus saldžių berniukų ir mergačių paveikslėlius. Labai glotnius ir netikrus. Galbūt - giliai giliai už fotošopo jie irgi protingi ir netgi išsilavinę. Yra tokia galimybė. Bet. Vistiek dauguma masinės informacijos priemonių brukamas tobulo žmogaus įvaizdis yra tuščias ir lėkštas.
O TED'o žmonės dažniausiai nelabai dailūs. Raulšlėti. Pagyvenę. Tokie šleivi. Tokie ne masiniai... Bet. Tokie spindintys. Va. Jie daro tai, kas jiems patinka. Jie daro tai, kuo tiki. Ir spindi. Tikru nefotošopiniu švytėjimu.
Ir man labai labai patiko šita kalba. Rekomenduoju. Juokinga.
Kalbos pabaigoje paaiškina, ką reikia daryti, kad smegenys geriau veiktų. Aš, aišku, galvoju - reikia. Vienas iš punktų - kasdieną atklikti gerumo aktą.
Kokį čia gerumo aktą atlikti? Jau ir diena į pabaigą... Aha. Obuolys ant stalo.
Pasibeldžiu į Džo duris. Prašom. Įeinu. Sakau - Džo, labai skanus obuolys. Gal tu norėtum? Ne, sako, ačiū. Labai skanus! Ačiu, tu labai maloni, bet mano dieta dabar tik višta ir ryžiai. Tai nelabai vitaminais turtinga dieta - obuolys būtų labai geras papildymas. Ačiū, bet aš nenoriu obuolio. Apple a day - doctor away! Labai skanus obuolys, prašau, paimk! Tai, kad ačiū, bet aš tikrai tik ryžius su vištiena valgau. Tai jei nenori dabar - aš va čia paliksiu, vėliau suvalgysi. Ne, tu labai maloni, bet ačiū, nereikia... Tai gal rytoj norėsi? Paliksiu, rytoj gal užsinorėsi. Ačiū, nereikia...
Pralaimėjau. Gerumo aktas neįvyko.
Kitas punktas - kasdieną išreikši dėkingumą kokiam nors žmogui.
Krisas sėdi kaip visada livingrume su kompu ant kelių.
- Krisai, ačiū tau, tu nuostabus kaimynas.
Žiūri į mane nepatikliai.
- Ką aš padariau ne taip?
- Ne, ne. Tiesiog ačiū tau, kad esi toks nupstabus kaimynas.
- Tu nori, kad aš ką nors padaryčiau?
- Ne, nieko. Tesiog ačiū, Krisai, kad tu puikus kaimynas.
- Kodėl?
- Todėl, kad tu puikus kaimynas.
Nepasitiki.
Tikriausiai mano kaimynai galvoja, kad aš trenkta.
Dar reikia mankštintis, medituoti ir aprašyti ką nors gero, malonaus, įvykusio per paskutines 24 val.
Paskutinį punktą aš pati sabotažinu. Pradžiai tiks.