2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis

Plaukai



Kirpykloj po apkarpymo sakau - galiu aš pasiimti plaukus?
Kirpėja ir nagų dažytoja sunerimo. Įsitempė. Psichė, - galvoja. Ką dabar daryt? Negali žinoti - ko iš tų psichų tikėtis - pirma plaukus susirinks, paskui  kaip šoks, kaip kąs...
Kirpėja paėmė į rankas šluotą.
Aš menininkė, sakau. Darysiu meno projektą. Iš plaukų.
Kirpėja ir ta, kuri nagų - pagyvenusi juodaodė su juokingu peruku, iškvėpė ramiau. Nusišypsojo. Psichė, bet menininkė. Tikriausiai nepavojinga.
Aš dar ir arbatos pakelius išgertus renku... Irgi projektui...
Čia jos jau visai atsipalaidavo, šypsosi. Trenkta visai. Neįkąs.
Sušlavė, atnešė maišelį, sukrovė.
Ir ką darysi?
Nežinau dar. Pirma reikia prisirinkti daugiau...

Kaip patogu būti meninke - privilegija į trenktumą.