2013 m. gruodžio 28 d., šeštadienis

Gabriel Cornelius von Max, 1889



Manau, iš mano aprašymo aišku, kad su kaimynu Krisu kažkas ne tvarkoj.
Negali jaunas (27 m.) sveikas vyras sėdėti dienų dienom tamsiame kambaryje ant pribezdėtos sofkutės, zu obuoliniu kompiuteriu ant kelių, apsikrovęs popieriais, čipsų pakuotės ir pan. šlamštu.
Lengviausias variantas - numoti ranka, šyptelti, vyptelti  - ai, liurbis, ko norėti.
Tokių ar kitokių Krisų tūkstančiai. Gal ne visi turi applą ir sofkutę, gal kai kuriuos aplinkybės verčia trepsėti į darbą - bet esmė nuo to nesikeičia.
Žmogus ne gyvena - tiesiog egzistuoja.
Krisas be galo apsiskaitęs, išsilavinęs, taiklus humorojo jausmas. Bet netgi ne tai. Netgi be jokių asmeninių subjektyvių nuostatų - šaltai, racionaliai, objektyviai - visuomenė daug praranda neišnaudodama Kriso potencialo.
Valstybė apmokėjo jo vidurinį išsilavinimą, sveikatos apsauga - vien tai nemaža investicija. Už studijas - bakalaurą ir magistrą mokėjo pats, ėmė paskolą. Jis protingas, talentingas - ir dabar visi jo talentai ir potencialas - rūgsta ir pelyja ant sofkutės.
Kiekvienas žmogus yra visuomenės dalis. Kiekienas žmogus yra vertingas. Gal dabar, kai mūsų tiek daug, kai kurių teigimu - netgi per daug, mes pamirštame apie atskiro individo vertę.
Seniai, labai seniai, kai žmonių buvo nedaug, jie gyveno mažomis grupelėmis - kiekvienas žmogiškas vienetas buvo vertingas - tai dar viena rankų ir kojų pora medžioklei, dar vienas giminės pratesėjas... Deivė motina - vaisingumo deivė. Platūs klubai, didelės krūtis - kuo daugiau vaikų. Dabar žmonių netrūksta. Ir mados pasikeitė...
Bet aš ne apie tai. Ne apie papų dydį.
O apie tai, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir brangus. Ir urviniais, ir dabartiniais laikais, jeigu žmogus susilaužo koją - jį visi slaugo, neša maistą į lovą. Sugis koja - vėl bus darbingas ir naudingas. Šiais laikais čia tau ir rentgeno nuotraukos ir elektromagnetinis rezonansas. Ir  reabilitacinės fizio programos, masažiukai, pratymukai. Kad viskas atsistatytų ir dirbtų kaip reikia!
Su kaulais viskas aišku. Ir su bronchitais, anginom - antibiotikai, vitaminai, poilsis. Su sugedusiais dantim, trumparegyste - užtaisysim, akinius išrašysim. Viskas bus gerai. Kaip naujas.
Bet būna ne tik lūžę kaulai. Kartais sulūžta kažkas viduje. Galvoje. O smegenys - toks pats organas kaip ir visi kiti. Tik sudėtingesnis. Jį ne taip paprasta diagnozuoti. Ir neužgipsuosi, neužplombuosi.
Išmoko jau gydyti kai kurias psichines ligas. Kitas prislopinti.
Bet jeigu žmogus nelaktso nuogas gatvėje, nekalba su angelais, o tik sėdi dienų dienom ant sofkutės su kompiuteriu, cocacola ir čipsais - visi numoja ranka, šypteli, vypteli - ai, nieko tokio, tokių daug, Anglijoje tai normalu...
Akivaizdu, kad kažkas sulūžo Kriso viduje. Negali sveikas, jaunas, išsilavinęs žmogus nieko nenorėti. Todėl vienas žodis ankstesniame sakinyje netinka - sveikas. Nėra jis sveikas - sveikas žmogus sutvertas judėti, kurti, siekti. Matyt, sutrikus tam tirkų homronų - dopaminų, endorfinų ar kokio ten bieso gamyba. Aš ne medikė. Bet nereikia būti mediku, kad matyti, kad su Krisu kažkas negerai.
Šiuo metu, tai yra užburtas ratas. Jeigu man sumokėtų daug pinigų už tai, kad sėdėčiau tamsiame kambaryje ant sofkės su kompu ant kelių ir dienų dienom žaisčiau žaidimus, skaityčiau "Guardian" straipsnius ir čatinčiau su draugais per fb, valgyčiau kasdieną čipsus su cocacola, sudegintas dešreles su pervirusiais makaronais, išeičiau į lauką tik parūkyti ar iki parduotuvės - po 2 savaičių man prasidėtų depresija ir skrandžio opos. Bet žmogaus organizmas pripranta prie visko. Tačiau toks gyvenimo būdas sukelias apatiją ir depresiją. Ir nėra jėgų kažką keisti.
Darbo birža moka jam pašalpą. Draugai nuperka alaus, romo ir žolės - nes šiaip jis įdomus pašnekovas.
Bet tai nieko nekeičia ir deja, nematau, kad artimu laiku pasikeis.
Ir gaila man jo talento, proto, išsilavinomo ir jaunystės.
Nežinau, kuo iš tiesų matuojamas žmogaus gyvenimo prasmingumas. Ne iškastais grioviais, praduotais vambzdžiais, sudarytais sandėriais, iškeptais kepalais, nukirptais plaukais. Vien nuo to, kad žmogus sėdi 8 valandas per dieną prie kasos ar kompiuterio, kurio nekenčia ir laukia penktadienio - jo gyvenimas nepaprasmingėja.
Tačiau viskas pasaulyje yra paremtas "imti ir duoti" dėsniu: tu kažka gauni ir kažką atiduodi. Jeigu tik ima ir nieko neduoda - tai yra juodoji skylė.
Darbo birža metų metus jam moka pašalpas. Jau sukišti tūkstančiai iš biudžeto. Ir jokio prasmingo rezultato. Tai skatina jį vegetuoti. Gaila į sofkę sukištų talentų.
Skrendam į Marsą, naudojam nanotechnologijas, tyrinėjam smegenis - o elementariai padėti realiems žmonėms, o ne pelėms laboratorijoje - negalime.
Tas pats su benamiais. Labradors organizacijos jiems duoda lėkštę sriubos, šiltą striukę ir lovą prieglaudoje - tai padeda jiems nenumirti. Bet tai nepadeda jiems gyventi. Nes viduje kažkas sulūžo ir sriuba to nepataisys. Jie patys bando tai taisyti alkoholiu ir narkotikais. Deja, tai tik nuskausmina, bet negydo...
Iš tiesų, aš čia ne tik apie Krisą. Milijonai žmonių gyvena su psicholiginiais sutrikimais. Skamba banaliai.
Lengviausia ir beprasmiškiausia jiems pasakyti - susiimk, perženk per savo baimes, daryk kažką. Jeigu tai būtų taip paprasta - jie darytų. Jeigu nedaro - reiškia negali, reiškia, kažkas viduje neleidžia. Tai tas pats, kas paralyžiuotam žmogui sakyti - susiimk, atsistok ir eik. Jis tiesiog negali. Pas vienus paralyžiuotos kojos, pas kitus - paralyžiuota asmenybės, charakterio dalis. Ne kiekvienas gali pats sau išsioperuoti apendicitą, susigipsuoti koją ir išsigydyti fobijas...
Tai va.
Žemė ne plokščia. Šviesos spidulys sudarytas iš spalvų spektro.
Nėra sveikų žmonių - yra tik nepakankamai ištirti.



14 komentarų:

  1. Daliai Krisų ne kazkas sulūzo, o buvo sulauzyta. Traumuota iš išorės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na taip, sulūžo, nes toj vietoj buvo silpna arba laužė ištisai, kol neatlaikė.
      Vieną pastumsi - atsistos, nusipurtis ir duos atgal. Kitą pastumsi - nukris ir koją nusilauš. Priklauso ir nuo genetikos.
      Jis keistai niekada nemini mamos. Kalba apie močiutę, tėvą, sesę, jos vaikus. O mamos nepaminėjo nė karto per metus.
      Filas irgi.
      Keista.

      Panaikinti
  2. na nežinau, man visai patiktų* dvi savaites tik sedėt ant sofkutės ir žaist žaidimus :)

    bet
    *jei neturėčiau nuostabios žmonos ir namų, kuriuose jei ne milijonai, tai bent šimtai smulkių ir nelabai darbelių.

    Kriso kasdienybė man yra lyg atostogos, kai ištiesų galiu klestelėt ir laiką leist tik prie pc. Gerai pagalvojus, buvo laikas, kai taip ir buvo, tik man darbo birža pinigų nemokėjo ir draugai nieko nepirko - pats užsidirbau, bet iš esmės tai betikslio sedėjimo prie kompo būta daug. Praeitas etapas. Manau ir tokių reik. Bėda, kad kitiem tai nepraeina. Čia gal jau psichologiniai dalykai. Aš irgi nei medikas nei psichoterapeutas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būten tai aš ir sakau - jam depresija. Kalbėaju ir su jo draugais - sako, ir anksčiau toks buvo, bet grimsta gilyn.
      Tačiau, niekam nerūpi. Tėvas numeta pinigų laikas nuo laiko ir tiek. Nors, iš kitos pusės, nežinau, gal bandė... Bet kol žmogus pats neprašo pagalbos - nieka negali padaryti. O neprašo, nes nesuvokia. Kol šilta sėdėt ant sofkės...
      O psichologai brangūs.

      Vienas reikalas po sunkios savaitės pailsėti. Man irgi gera kartais porą dienų sėdėt namie nieko nedaryt, tik gerti arbatą su pižama ir neplauta galva ir skaitinėti straipsniukus. Kartais reikia poilsio ir pauzės nuo visko. Bet paskui jau nebegali taip sėdėti, norisi judėti, išeiti iš namų...
      O jis taip sėdi ne savitę ir ne mėnesį - aš su juo gyvenu jau virš metų...
      Jei jis gyventų vienas ir aš jo net nejudinčiau ir nereikalaučiau išnešti šiukšlių - būtų visiškas pzdc...

      Panaikinti
  3. O aš čia matau tik pomėgių klausimą. Kažkodėl Ieva įsivaizduoji kad Tavo pomėgiai prasmingesni ir kad jeigu žmonės galėtų tai irgi kažką panašaus veiktų o ne chatintų su draugais, ne valgytų čipsus, ne leistų laiką prie kompiuterinių žaidimų ar prie guardian straipsnių.
    Man tos visos pramoginės, bendravimo ar smalsumo tenkinimo veiklos atrodo vienodo prasmingumo. Ir su jokioms fobijom tai nesusiję.
    Dar vieni žmonės užsiima iškart daugeliu dalykų, o kiti linkę į maniakišką koncentravimąsi, vienu metu labai daug investuoja į vieną veiklą, pamiršdami kitas. Čia irgi jokių fobijų, tiesiog skirtinga smegenų struktūra. Aš pats maniakas ir man labiausiai patinka kiti maniakai, o ne imantys iš gyvenimo visko po truputį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, žinok, aš visai nenoriu, kad Krisas megztų, siuvinėtų ir siūtų. Aš niekada šito nesakiau. :)
      Ir tikrai neskaitau, kad mano pomėgiai geresni už pynimą už vytelių ar mašinų remontą. :)

      Be to, aš irgi žaidžiu kompiuterinius žaidimus ir su draugais čatinu. Tik dar sugebu pati save išsilaikyti, apsikarpyti nagus, susirinkti triūsikus nuo grindų, išmesti šiukšles į šiukšlių dėžę, nevaikščioti su apdrabstytu megztinio pilvu - ir manau, visa tai turi segebėti kiekvienas suaugęs įgalus žmogus.

      Viskas gerai - kas su protu. Jeigu aš būčiau parašiusi - alkoholizmas yra liga. Ir gaučiau komentarą "čia tik tau taip atrodo, daug žmonių geria ir nieko". Yra skirtumas išgerti taurę vyno kartą į saivatę ir maukti alkoholį kasdeiną neribotais kiekiais.

      Jeigu jis niekada nieko nebūtų siekęs, tai neitų studijuoti english and creative writing, nesiektų magistro laipsnio. Jeigu žmogus studijuoja rašymą - reiškia turėjo ambicijų ir kūrybinio potencialo.
      Ir šiaip, iš jo kai kurių pareiškimų aišku, kad jis save mato ne kaip liurbį, o kaip kažko pasiekųsį žmogų. Tik jo vidinis "aš" portetas neatitinka realaus "aš".

      Ar visiškas apsileidimas ir neveiklumas yra normalu?
      Ir gyvenimas kitų sąskaita irgi yra gerbtina ir skatintina?

      Panaikinti
  4. Aš žaidimų nežaidžiu (ir net nežaidžiau), bet prie kompo sėdžiu daug ir tuo pačiu multitaskinu. Kai ateina laikas, atsistoju ir einu kitų reikalų tvarkyt, kad kaip sakai nevaikščiočiau aš ir mano šeimyna pilvais apdrabstytais. Aišku ne visi tai mato. Kodėl? Todėl , kad tai depresija arba labai aukštas genialumo laipsnis, kuomet galvoje sukasi pvz. atradimas, nauja formulė ar whatever…. Bet, manau , čia ne šitas varianatas.
    Nežinau, ar dėl to kad čia 18mln gyventojų, bet koncentraciją tokių "nolafe'rių" labai didelė. Ir tai tampa norma, bet kam tai rūpi. Aš vis stebiuosi ir negaliu atsistebėti žmogaus ydomis apskritai. Visai nesvarbu santvarka, visai nesvarbu ekoniminis lygis. Niekas. Žmogaus prigimtis daro savo.
    Neseniai apturėjau diskusiją su vienu olandu, jam labai gi įdomu, kaip ten buvo sovietų sąjungoj. O man atrodo, kad aš, atvažiavus į Olandiją, grįžau keleta žingsnių į sovietus, tik gal ne tokius griežtus. Visos žmonių prigimtinės sąvybės čia lygiai tokios pačios ir laaabai bujoja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Negaliu pasakyti, kame gyvenimo prasmė, tikriausiai, nėra vieno teisingo atsakymo. Bet Krisas neatrodo laimingas. Ir labai abejoju, kad jeigu jis ir toliau leis savo dienas, būdamas 60 merų atsigrežęs atgal jis džiaugsis prasėdėjęs jaunystės metus tamsiame kampe sulindęs į kompą...
      Genijai vis gi parodo tam tikrus rezultatus - paveikslas, knyga, muzikos kūrinys. Jis nieko nekuria. praeidama pro šalį matau, kas ant jo kompo ekrano.
      Ir su tokia dieta jis neatrodo sveikas - odos spalva, beformis pilvas. Jam 27, o sakyčiau ne mažiau 35. Sutikus galvočiau, kad vyresnis už mane.
      Tikiuos, kad pasikeis... bet nežinau, kas turi įvykti.
      Gaila, kad jauni žmonės taip įklimpsta.

      Linkiu jam

      Panaikinti
  5. Galvoja apie doktarantūrą. Dafuck priminėt apie labai protingą žmogų. Mokėsi senamiestyje, tai vietoje pamokų trindavosi kažkur mieste. Bet mokėsi nerealiai gerai, tiksliau jam ir mokytis nereikėjo - perskaito vieną kartą ir gauna gerą pažymį. Labai lengvai suvokdavo, įsisavindavo viską. Bet sėdo ant adatos. Diskutavom kame reikalas, tokių smegenų daugeliui pavydėti, viskas lengvai ėjosi, ir pasirinko tokį kelią. Priėjom išvados, kad tokie žmonės savęs nerealizuoja, neranda kur iškrauti savo potencialą. Kažkur skaičiau apie alkoholizmą kaime, tai yra tik pasekmė socialinės atskirties (kažkas tokio, ten daug buvo paaiškinimo kodėl tai vykusta), nepritapimo, nėra panašaus lygio žmoniu šalia, protingesni žmonės tiesiog užsidaro savyje, kaimuose savęs nerealizavę prasigeria, miestuose neria į virtualią realybę, ar narkotikų sukuriamą, svarbiausiai atitrūkti į savo pasaulį.
    Gal tas pats.variantas -smegenų potencialas didelis, bet nėra kur "išžaibuoti". Jie kitokiam pasaulyje gyvena.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gal ir dėl to.
      O gal, kad nuo mažens jautė savo išskirtinumą ir pranašumą ir viskas lengvai be pastangų sekėsi tikėjosi, kad ir paskui po mokslų viskas eisa savaime. O dažnai išėjus iš mokslo įstaigos tu lieka niekam iš esmės nereikalingas - pats turi ieškoti darbo. Ir niekam tavo genialumas neįdomus - turi įrodyti.
      O jei 25 metus viskas ėjosi savaime - žmogus nemoka dėti pastangų, nemoka konkuruoti, siekti tikslo. Tam reikia valios ir įgūdžių. Ir pasijaučia nerealiazavęs savęs, neįvertintas, nesuprastas... Lengva pasiduoti, panirti į savo iliuzijų, alkoholio ir narkotikų pasaulį.

      Kažkur skaičiau, kad narkomanai daugumoje ya labai narciziški žmonės - skaito save labai ypatingais ir tobulais. Ir aplinkinį pasaulį nevertą jų.

      Kaimuose sunku. Ten "kitokių", "labai protingų" ir "prie meno" nesupranta ir nemėgsta. Lengva prasigerti.

      Panaikinti
    2. Bėda su tais protingais žmonėmis. Jiems daugiau košės prikrėsta negu vidutiniam piliečiui. Bet tas vidutinis išmoksta dirbti ir siekti kažko, o vat tas gudrutis, kuriam reikia tik perskaityt, kad gerą pažymį gautų, neišmoksta dirbti. Juk tik pradžioj gyvenimo užtenka paskaityti, o po to dar reikia ir siekti.
      Neseniai skaičiau eilinį straipsniuką apie mūsų Rūta Meilutytę. Man labai patiko jos dabartinio trenerio pasakymas,kad ji ne tik turi gerus fizinius duomenis, bet taip pat charakterį, discipliną ir norą bandyti , siekti bei stengtis. Vadinasi, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia visos puokštės.
      Tai va, Krisas ko gero turi tik protinius duomenis….ir tai ties kažkuria vieta užstrigusius, nes nesuvokia savo būties.
      Tokie genijai tik sėdi ir laukia princo (šiuo atveju gal princesės) ant balto žirgo….Atjos, įvertins ir mylės.

      Panaikinti
    3. Na, ne visi protingi ir genijai - tinginiai. Kai kurie dirba dieną naktį - neturėtumo be jų simfonijų, operų, knygų, skulptūrų - ne viskas pirštu mostelius pasidaro.
      Bet kai kurie žmonės negali.
      Ai,ką aš čia vis ant kitų varau - pati aš gera tinginė. :)))

      Panaikinti
    4. Matomai, genialumas net toks dar didelis, kad nepaleidžia smegenų ir nepriverčia kurti kaip tavo minėtų simfonijų, operų atveju…
      Visi mes patingim, bet apdrabstytais pilvais nevaikštom. Dar nevaikštom ;) nes kai kurie ;) gali tuoj vaikščioti, nes nori nenori didelis pilvas kažkodėl visada traukia maistą :D

      Panaikinti
    5. Aš manau, kad nėra viskas taip paprasta arba genijus - arba liurbis. Žmogus - sudėtingas mechanizmas, jame yra visko po truputį. Ir kartais vienas varžtelis gali nulemti viso mechanizmo darbą.

      Panaikinti