O dabar klausimas: ką daryti, kad vaikas klausytų?
Aš čia nekritikuoju savo naujosios pažįstamos, nes pati nežinau, ką daryčiau jos vietoj. Todėl ir klausiu, kad pasiruošt.
Šiom dienom Mančesterį ištiko labai geras oras, todėl visa apylinkė sulindo į parką. Ir mes su Motiejum ten pat. Sutikom ten ir mūsų naująją pažįstamą, vaikščiojom ratais kartu.
Razvanas visiškai neklauso. Raktinis žodis VISIŠKAI. Pribėga prie kitų vaikų ir nori atimti, tiesiog išplėšti iš jų rankų ledus, kamuolius, žaislus. Atėmė iš Motiejaus žaislus ir išmozojo po purvą. Pribėgo ir atėmė krekeriuką, vėliau vandens buteliuką. Mama rėkia, kelis kartus šleptelėjo - jis nekreipdamas dėmesio varo toliau. Jei patraukiu nuo Motiejaus vežimo - tuoj lenda atgal. Pasičiupęs pagalį vos neišdūrė Motiejui akies, vėliau trenkė su šaka.
Iš kur tai? Jinai jam aiškina - ne tavo, negalima atiminėti iš kitų vaikų jų daiktus/ledus/vežimus/kamuolius. Jis tyli ir toliau daro tą patį. Iš viso nekalba nė garso. Jam 2 metai ir 2 mėnesiai.
Ką daryt, kad klausytų?
Tiesą pasakius - baisu, jeigu tai laukia ir manęs. Vienu metu mane apėmė beviltiškumas - pasikalbi su juo, paaiškini - taip negalima, negalima iš rankų atimti maistą, kai kitas valgo. O jis vėl čiumpa. Pakartoji dar. Tas pats. Patrauki. Apsisuka ir grįžta. Patrauki. Patrauki. Pabari. Patrauki... nori papurtyt.