Apie patarimus

Gustavo Dorė iliustracija

Gyventi pagal svetimus patarimus - turėtų būt saugiau, nei pagal savo durną galvą. Ar ne taip? Nes kitų galvos iš šalies viską geriau mato, viską žino, viską išmano ir mąsto 5,8 karto greičiau.

"Nekalbėk su nepažįstamais vilkais", "negerk iš kanopėlės", "nevalgyk obuolių nuo pažinimo medžio" arba bent jau "nevalgyk prieš miegą".

Be abejo, pagal navigatorių važiuot irgi saugiau. Bet važiuojant pagal navigatorių vieną kartą atsidurėme upelyje, kur ir teko praleisti naktį. Įdomu - kur galima nuvažiuoti, gyvenant pagal svetimus patarimus?

Ypač smagu, kai 2 kartus išsiskyrusios psichologės konsultuoja poras ir kalba apie šeimos išsaugojimą, o kad teisėjai vairuoja girti kaip pėdai net neįdomu kalbėti.

Tai aš ir neklausau, ką protingos galvos iš šalies sako. Kalbu su nepažįstamais vilkais, geriu iš kanopėlės, valgau obuolius nuo pažinimo medžio ir be abejo - persivalgau prieš miegą.

Apie ilgą gyvenimą

Ar jūs žinote, kad mirties rizika tarp negeriančių pagyvenusių žmonių yra du kartus didesnė, nei tarp saikingai geriančių (tyrimai vyko 20 metų, stebint 1824 savanorius 55-65 metų amžiaus).

Tai va, svarbu nepamiršti profilaktiškai pasistiprinti sveikatą, jei norite ilgai ir laimingai gyventi. 

Foto: Richard Avedon             

Apie gyvenimą ir negyvenimą

Kas darosi žmonėm?

Paskaitau pažįstamo Z blogą - akivaizdu, kad žmogui depresija. Viskas blogai, viskas užknisa.

Sutinku pažįstamą Y. "Kaip sekasi?" Atsakymas: "Tas pats šūdas."

Draugas H tarsi tarp kitko pasako, kad žino, kad reikia džiaugtis gyvenimu, bet šiaip gyventi visai nenori. Ir jei būtų galėjęs savo tėvų paprašytų naudoti kontracepciją. Nes norėtų negimti.

X sako, kad rytais keliasi kaip robotas. Nes nenori gyventi, bet reikia dėl šeimos.

G sako, kad nenori turėti vaikų, nes šitas pasaulis baisus, gyvenimas beprasmiškas...

Ir taip toliau...

Aišku, ne visi taip mano. Bet paskutiniu metu susiduriu su vis daugiau depresijos ir negatyvaus požiūrio į gyvenimą atvejų.

Ir tai sako anaiptol ne patys skurdžiausi, likimo nuskriaustieji žmonės. Sveiki, dirbantys, materialiai apsirūpinę žmonės, turintys šeimas, draugus, artimuosius...

Gerieji žmonės. Kas jums darosi? 

Kame esmė? Lėtinis nuovargis? Vienatvė? Savęs pametimas?

Bet, brangūs mano žmogučiai, visada atsiminkite Henrio Toro žodžius "Mūsų rojus arba čia - arba niekur".

 

Apie princus ir princeses

Mažasis Princas. 

Nebūna akimirkos sprendimų. Supernovos sprogimas įvyksta dėl cheminių reakcijų trukusių milijonus, o gal ir milijardus metų. Atleiskint už milžiniškus netikslumus. Aš ne astrofizikė. Jūs irgi ne.

Aš gerbiu žmonišką elgesį. Paprastut paprastėlę pagarbą. Ajajaj kaip banalu? Tikrai taip. Bet ojojoj kaip sudėtinga.

O iš kur kyla toji pagarba kitam žmogui? Iš pagarbos pačiam sau. Paprasčiau nei daugybos lentelė. 

Kalbu kaip zanūda. Tikrai taip.

Bet.

Labai daug dalykų galima nusipirkti. Išskyrus vieną - laiką. Aš ir Jūs turite tik vieną ribotą resursą - laiką. Taip - tos pačios 24 valandos. Nei daugiau, nei mažiau. 

Kam jas skirti? Veikla. Mintys. Svajonės.

Energijos atsargos irgi ribotos. Net mano nuostabieji rūkyti lašiniai iš Halės turgaus negali suteikti daugiau energijos, nei varganas žnogiškas kūnelis gali įsisavinti. Varganos kalorijos.

Tai kam verta skirti savo laiką ir energiją? Asmeninio pasirinkimo laisvė. Yra baziniai poreikiai: užsidirbti pragyvenimui. Yra ir kiti: prasmogsoti feisbuke. Chi-chi. Bet ne visai...

Ne apie socialinių tinklų kontrolę ir manipuliaciją aš čia klabu. O vėlgi - apie žmogišką bendravimą.

Jei negali būti atviras sau pačiam, jei nėra pagarbos savo esybei - tada lengva meluoti, apsimetinėti, manipuliuoti. Nes (atseit) pavaizduosiu - kiti patikės. Gal ne tokie buki buvo mūsų senoliai, nors ir grebė šieną su šakėm ir neturėjo aifonų, bet sakė - ylos maiše nepaslėpsi. Ir buvo teisūs.

Meluoti kitiems = meluoti sau. Dėl ko dabar tiek daug vėžinių susirgimų? Nes žmonės meluoja. Meluoja ir meluoja. Nes taip reikia, kad verslas klestėtų ir pan. O savęs neapgausi. Kūnas yra tobulas pasaulėlis ar sutvėrimas. Jis jaučia melą iš vidaus. Ir ląstelės pasimeta. Ląstelė žino tiesą, o sąmonė jai siunčia melagingą signalą. Ir kas jai belieka? Augint vėžinę ląstelę.

Oi. Ir vėl aš čia į lankas. Ne apie tai aš norėjau pakalbėti.

Prie reikalo. Kaip buvo sakyta aukščiau, per mažai aš laiko turiu, kad dovanoti jį visokiems apsi... Man tiek nedaug reikia iš aplinkinių žmogučių: aš turiu visko, ko man reikia, net šiek tiek daugiau. Bet jei norite įeiti į mano gyvenimą, į mano 24 šventas valandas - būkite to verti.

Aš nekalbu kaip Mozė... (Įsakimus ir taip visi žino).

Aš pati gimusi iš targalaktinių dulkių, iš 100 metų vienatvės, iš laužo šviesos naktyje... bet, prašau labai labai nedaug - nemeluokite sau.

Mes visi esame Mažieji Princai ir Princesės. Savo mažuosiuose pasaulėliuose. Auginkime pačias gražiausias rožes. Kovokime su baobabais. Skriskime į kitas mielas planetas. Prisijaukinkime lapes, jei sugebame būti atsakingi...

Tai va. Mano pasaulėlis mažas. Gražus ir įdomus. Čia visada laukiami svečiai. Senos durys bus atidarytos...  jei...

 

Apie džiazą ir troškinį

Louis Armstrong and Ella Fitzgerald

Tobula diena klausyti džiazą, kurti grožį ir virti troškinį. 

Grožis džiūsta vonioj ant gyvatuko. Troškinys laukia svečių. O viskas kartu tai džiazas.

Ar jūs žinote koks nuostabus Halės turgus? Tai mano nauja aistra. Ten daug daržovių, mėsos ir visko visko. O svarbiausia - skanių lašinių.

Tai va, apie troškinį. Imame puodą, ant dugno įpilame truputį vandens, labai nedaug, nes daržovės duos sulčių. Ir metame viską iš eilės, ką parsinešėme iš Halės turgaus: jautienos faršą, morkytes, bulvytes, kalafiorą, baklažaną, svogūną, pomidoriukus, paprikytes. Nuo palangės nusiskiname petražolės ir saliero. Ir viską į puodą. Prieskonių, druskytės - viskas kaip pridera. Verdam, šutinam, mutinam. Paskui ragaujam. Ajajaj kaip skanu.

Ar jūs žinote, kad baklažanus reikia iš pradžių supjaustyt riekelėm, pabarstyt durska, palikt keletui minučių ir nuplauti vandeniu - kad iš jų išeitų kažkokie negeri toksinai.

Apie žmones ir žvėris

Netyčia neaprėpiamuose interneto įdomybių aruoduose aptikau smagią anatomijos knygelę. Giambattista della Porta "De humana physiognomonia libri IIII". Išleista senokai - 1586 metų leidimas.

Lotyniškai aš, deja, nelabai suprantu. Galiu tik paveiksliukais pasigrožėti.

Labai taikliai Giambattista pastebėjo kai kurių žmonių panašumus su gyvūnais. Tik mano manymu, svarbiau ne išoriniai, o vidiniai panašumai. Nebūtinas ištemptas veidas su ilgu smakru, kad būti asilu. "Ailsai" priešingai - dažnai būna visai dailūs. "Žąsinai" iš pirmo žvilgsnio - visai protingi. 

Bet reikia mokėti atsirinkti kas yra kas. Retkarčiais galima nueiti į zoologijos sodą ar pažiūrėt "Animal planet". O bendrauti vis gi verta tik su tikrais žmonėmis.

Bandelių bandos

Tango įkvėpta prikepiau 3 bandelių bandas: su varške, abrikosais ir razinom, su obuoliais, razinom ir cinamonu, ir su grybais. Vienos už kitas skanesnės.

Kas norėjo - tas aplankė ir bandelių priragavo, o kas nenorėjo - tas ir nerado.
Orkaitė prastokai reguliuojasi, bandelių apačia šiek tiek apdegė. Tango pakraipė straublį, pauostė, paragavo ir ta proga pacitavo japonų poetą Masachidė:
Barn's burnt down -
now
I can see the moon.

Ir suvalgė dar vieną bandelę.

Dramblių ir dzeno išmintis

Mano dramblys Tango labai protingas. Jis sėdi ant palangės ir mąsto protingas mintis.

Šiandien jis visa savo drambliška esatim kontempliavo ties Taizeno Dešimaru žodžiais: "Laikykite rankas atviras ir visas dykumos smėlis galės praeiti per jas. Sugniaužkite rankas - ir viskas, ką pajausite - tik smėlio sauja."

O paskui jis sako man, kupinas išminties - "Ieva, eik kept bandelių."

Ir jis, kaip visada, teisus.

Ot ir vėl

Foto: Rene Maltete

Kai buvau Maskvoj, brolių Liumjer fotografijos centre nusipirkau knygutę apie fotografijos istoriją. Labai smagią - su daug paveikslėlių. Ir dar būdama Rusijoj sugebėjau pamest. Iš pradžių galvojau, kad pas draugus mašinoj palikau ir panašiai. Draugai prisiekinėjo, kad ne-ne-ne nieko jie nerado mašinoje. Na, jie dori pravoslavai, bet ką gali žinot - knygutė tikrai graži. Verta nuodemės. ;)

Tai va. O praėjusią naktį sapnavau, kad ta knygą radau. Ir labai tuo patikėjau. Ieškau dabar - o nėr knygos....

Ot jau tie sapnai...

Dar senų senovėje kinų išminčius Chvang Dzė yra pasakęs: "Kartą sapnavau, kad esu drugelis, ir dabar nebežinau, ar aš esu Chvang Dzė, kuris sapnavo, kad jis drugelis, ar aš esu drugelis, sapnuojantis, kad esu Chvang Dzė".

Tai jau tikrai.

Nesuprantu-2

Tank girl

Jei sakyti, kad aš nesuprantu vyrų - tai nieko nepasakyti. Aš lygiai taip pat nesuprantu moterų. Senukų - tai visiškai nesuprantu. Vaikų - ko gero, irgi. Iš to išeina - aš nesuprantu žmonių apskritai.

Teisa pasakius, ir savęs dažnokai nesuprantu.

Kai tiek supratau - tai ir nebesuku sau galvos.

Ir lengviau pasidarė gyventi.

  

Paskutinį kartą apie Nulėpausę

Kai paskutinį kartą buvau užėjus į Maloniąją gatvę netyčia pasikalbėjau su ex-kaimyne. Niekada anksčiau su ja nekalbėjau. Geriau ir šįsyk nebūčiau.
Kaimynė - baisiai stora nerangi boba su peruku, tinkančiu tik helovynui. Koks šeimininkas - toks ir šuo: vos paeinanti, iki negalėjimo nutukusi taksa. Visa forma primena termitų motinėlę.
Tai va, šita porelė man papasakojo, kad Nulėpausė atsivedė kačiukus jų kieme. 5 mielus kačiukus. Tai ponia iškvietė gyvūnų tanrybą ir jie sugavo Nulėpausę ir 2 nulėpausiukus. Nežinau, ką su jais tiksliai padarė, bet manau, kad nebėra jau mano Nulėpausės. Dar vieną kačiuką ji norėjo pasiimti sau - nes jis buvo labai gražus, kaip mėlynasis, jo tėvas kitų kaimynų veislinis katinas Mopsas. Bet storoji taksa užsipavydėjo ir perkando jam gerklę.
Aišku, toks gyvenimas. Bet Nulėpausė pusę metų buvo mano draugė. Ateidavo, žiūrėdavo į akis. Kai aš prieidavau - šnypšdavo. Visada šnypštė. Taip ir neprisipratinau. Vaikų net per tvorą neleido nufotografuoti. Tik iš toli.
Nieko nepadarysi, čia tik katė. Bet Malonioji gatvė man jau nebemaloni.

Ko nori moterys?

Visi sako, kad vyrų yra mažiau nei moterų. Gimsta berniukų daugiau, bet laikui einant jie kažkur nubyra. Ir byra, ir byra, kol galiausiai ant suoliuko lieka vien babytės.

Gal tai ir tiesa. Aš neskaičiavau, o visokiom statistikom mažai tikiu. Pažiūrėjus gatvėse pakankamai daug vyriškių vaikštinėja. Mažėja tų, kurie geria langų ploviklį, nuodijasi visokiais brudais ir žiemoja kalėjime. Tokie tai bet kokiu atveju mūsų nedomina. Taigi, manau, sąlyginai normalių vyriškos lities piliečių užtenka.

Tai ko reikia moterims? Kad jos pačios nežino.

Taip, kartais moteriškei užtenka poros žvilgsnių ar žodžių, kad įsivaizduot meilę iki grabo lentos. Pažiūrėjo berniokas svajingu žvilgsniu - ir apsvaigo mergelei galvelė. O gal jis apie krešinį tuo metu galvojo ar apie alų? 

Ir visai nereikia tokio, kuris peršoktų per savo šešėlį ar perskristų per Šv. Onos bažnyčią, parašytų sonetą ar sudainuotų Pavaročio balsu serenadą su katinų choru.

Aišku, visos nori, kad pamačius princą "pakirstų kojas". Apsvaigtų galva ir aplink skraidytų drugeliai bei rubuiliai angeliukai. Man kojas pakirtę buvo tik kartą gyvenime. Susipažinus artimiau išaiškėjo, kad visai be pagrindo. Taigi, atsargiai su tais kojų kirtikliais.

Šiaip moteris veikia labai paprasti dalykai. Užtenka, jei vyriškis banaliai atidaro duris. Kas gali būti paprasčiau? Bet veikia. Netgi tokią protingą moteriškę kaip aš, ir tai veikia. Visų durų durelių atidarinėjimas - mašinos, parduotuvės, namų.... Na, moterys ne berankės... bet kažkokiu genetiškai-mistiniu būdu tai paveikia mūsų sąmonę. Na atidarė vyriškis duris - tai ką, jau iš to daromos išvados apie jo moralę, protinius ir fizinius sugebėjimus bei lytinį pajėgumą? Neįtikėtina - bet taip.

Kad kelias į širdį guli per skrandį - irgi tiesa. Manau tai taikityna ne tik vyrams. Moterys irgi mėgsta pavalgyti. Ko gero skrandyje yra bent keli erogeniniai taškai. Vienas veikia šokoladas, kitas kalmarai, trečias vytinta dešra.

Kaip visada berašydama pamečiau mintį - ką aš čia norėjau pasakyti. Jau net nebeatsimenu.

O savo jaukiuose namučiuose aš turiu labai gražų vonios kambarį. Su mažyte vonia. Joje galima mirkti neišnaudojant per daug vandens. Ekologiška. Labai gera gulėti joje su druskomis, putomis, arbatomis, vynais ir knygomis. Tik va - bernai jau nelabai į ją tilps.