2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis



Tarkime, mano blogas buvo išėjęs virtualių atostogų. Pasakė - vsio, Sedova, atstok, išvažiuojų į blogų salą su palmėm, piramidėm ir iguanom, ir kur ilgi blogerių pirštai neįleidžiami už jokius pinigus, laikus ar pliusus.
O iš tiesų, va kaip aš su protinga veido išraiška aiškinu linksintiems piliečiams - kiekviena veikla, kiekvienas projektas, kad ir blogas - tai tarsi didelis sunkus vandens malūno ratas. Iš pradžių jį įsukti rankelėm gana sunku - pastūmei, pasisuko - sustojo. Tas dažnai nutinka naujiems projektams - pabandžiau, pakrapščiau, nejuda, numečiau. Todėl reikia sukti nuolatos ir pastoviai. Kartais ir dantis sukandus. O kai jau įsisuka - kai veikla tampa įpročiu, gauna atsiliepimų ir palaikymo iš aplinkos - ratas sukasi jau iš inercijos. Tereikia prieiti laikas nuo laiko ir pasukti. Tačiau, jei apleisti ilgam laikui - vis gi girgždėdamas sustos.
O jei yra keletas projektų - reikia rasti laiko visus juos reguliariai pasukti. Atsiranda naujas - jam reikia daugiau laiko ir energijos - likę malūnai apleisti sustoja. Liūdi po gelstančiais gluosniais. Reikia rasti gerą sistemą, kad visur viskas suktųsi ir maltų mūsų aukso grūdus.
O mes, žmogiški robotukai, esame savo įpročių programuotuojai. Jie formuojasi apie mėnesį. Išsiformuoja - kaip dievas duos.
O dar būna apatinės girnapusės - kurios iš viso nesisuka.



11 komentarų:

  1. Ačiū už puikias metaforas, bet negi Sedovai išsiderino visos girnapusės? Pranešimas (iš Mičigano universiteto): Dalyvavimas socialiniame tinkle Čia bėdos priežasčių komentaras iš labai protingos galvos ryšių sistemos:„Facebook“ padeda žmonėms sukurti jausmą, kad jie visada turi ryšį, bet nuo to jie netampa laimingesni. Kuo daugiau laiko žmogus būna socialiniame tinkle, tuo mažiau jį džiugina asmeninis gyvenimas. Žmonės nejaučia, kad yra laimingi, turėdami šimtus virtualių kontaktų.
    Atrodytų, kad „Facebook“ turi tenkinti poreikį bendrauti, bet pasitenkinimo gyvenimu lygis dėl jo ne kyla, o krinta.
    Komentaras: Žmonijos vystymosi procesas artina mus į visišką tuštumą ir būtinybės jungtis suvokimą: negalėjimas bendrauti nei įprastai, nei naujai nukreips mus į dvasinius (davimo ir meilės) santykius.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kartais girnapusėms gerai padulkėti. :)

      Pamečiau ryšį - prie ko čia feisbukas?

      Panaikinti
  2. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jau ir sunerimau tokiu ilgu išnykimu. Tikiuosi pargrįžai?

    AtsakytiPanaikinti
  4. kas turi pradžią, turi ir pabaigą...

    AtsakytiPanaikinti
  5. tas kur 11:29 parašė, tai ne ašen, bet labai teisingai dėl tos pabaigos pasakyta. Nenusiminkit, pabaiga visuomet yra ko nors naujo pradžia, todėl linkiu Ievai įsukti naujos realybės girnas delei savo dvasinių poreikių pilnatvės siekio.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Visiems būtų tik geriau, jei Anonimiški užsivadintų, kad ir kodiniais vardais. ;)

      Sedova - malūnų žonglierius. Viskas sukasi!

      Panaikinti