aritmetika

lietus + raudonas skėtis + upė + permirkę mėlyni batai + iki kelių šlapi džinsai + nenupasakojamai gražus saulėlydis = pasivaikščiojimas per lietų

gera gyventi vasrą

šampanas

Niekada anksčiau nebuvau gėrus šampano viena, verandoj, vidury nakties, kai visa gatvė miega. Ant stalo dega žvakė, groja patefono plokštelė - Paganinio koncertas smuikui su orkestru Nr. 4 re minor. Apsigaubiau raštuotu šaliu ir su egzistenciniu hedonizmu gurkšnojau šampaną iš krištolinės taurės. Gal ji ir ne šampanui skirta, bet labai tiko prie visko...
Būna, kad šampanas pats atvažiuoja ir netgi pats atsikemša. (nemeluoju ir nejuokauju). Visko būna mano stebuklų šalyje.
Va šitaip gerti šampaną - be progos - ne per naujus metus, ne per gimtadienį - tiesiog juodą naktį - daug skaniau ir maloniau.
Svirpia žiogai pritardami Paganinio smuikui, tarp ąžuolo ir klevo šakų pro debesis šviečia mėnulis visai kaip vokiečių romantikų paveiksluose. Takeliu barbena ežiukų nagučiai. Gatvė miega.
Net nežinau kiek laiko taip sėdėjau. Palengva išgurkšnojau visą butelį šampano. Pati net nustebau. Stebuklų šalyje išgėrus gėrimo iš buteliuko priklausytų staiga padidėti arba sumažėti. Kol kas nejaučiu jokio poveikio (išskyrus rytinį galvos skausmą). Gal čia lėto veikimo stebuklingas gėrimas.
Pažiūrėsim.

karaliaus pietūs

O buvo toks dangus.

O paskui lijo. O kad lijo tai lijo. O mano skėtis, aišku, išdavikiškai sulūžo. O ilga suknelė kiaurai permirkus visai sužverėjo, tiksliau, joje prabudo medžioklės instinktai ir ji visaip kaip spendė man spastus ir rezgė mirties kilpas aplink kojas.
O paskui lietus nurimo.
O paskui vėl linojo.
O aš per pievą ir paupiu žingsniavau namo. Kvepėjo ką tik nušienauti dobiliukai. Lengvai krapnojo. O aš turėjau pakelį labai skanių saulėgrąžų. O dar skaniau jas triauškint būtent per lengvą mielą lietutį, smagiai žingsniuojant palei upę, be sulužusio skėčio, bet per karaliaus pietus.
O suknelė greitai išdžiuvo ir vėl buvo smagi ir draugiška.

žolė

Foto: rask katę
Kaimynai pjauna žolę. Tiksliau porą kartų į savaitę ateina darbininkai nupjauti žolės ir sutvarkyti kiemą.
O aš žolės nepjaunu.
Kaimynų žolė jei galėtų perbėgtų į mano kiemą.

smelly cat

smulkmenos

pusryčiams: žalia arbata, mėlyna gėlėta suknelė, stigo larssono knyga ir paukščių čiulbėjimas. kas gali būti skaniau?
dar apie smulkmenas. visų pirma - smulkmenos yra daug svarbiau nei stambmenos.
pvz. yra vonia. nėra vonios kamščio. ir ką? vonia be kamščio netenka viso savo voniškumo. tada su vonios druska rankinuke einu ieškoti vonios. gerai, kad žinau, kur gyvena vonia su kamščiu.
tai gi, visų antra, trečia ir t.t. - jei išmest iš gyvenimo smulkmenas, tai nieko gero ir neliktų. nei vonios su druskom, nei žalios arbatos, nei mėlynos gėlėtos suknelės, nei paukščių čiulbėjimo...

o vis dėl to ji sukasi

Kai diena maišosi su naktim, ežeras su vonia, arbūzas su kepta duona.... tai kas gi gaunasi?
Ogi gaunasi labai maloni pažintis, 14 valandų pokalbių, mažai miego, žalia veranda (o kaip ji be jos), rožinis chalatėlis, druskos, putos... O vakarienei gira ir Franz Ferdinand.
Tik eidama miegot pamačiau, kad patefono plokštelė sau ramiai  sukosi visą dieną.

bl

taip karšta, kad net toks dievo paukštelis kaip aš, pradeda keiktis be rpiežasties necenzūriniais žodžiais...
tiesa pasakius, nelabai veiksminga priemonė nuo karščio.
bet akimirkai palengvėja.

work for food

Vakar aš buvau ir Ravšanas, ir Džumšutas, ir Našalnika  - trys viename, taip sakant. Padėjau klijuoti draugams tapetus.

Už tai gavau:

1.  3 litrus be galo be krašto skanios naminės giros 

2.  didžiulį gabalą neapsakomai skanaus naminio varkšės sūrio su kmynais 

3.  daržinių agurkų ir pomidorų

4. pavalgidinta labai skaniais šaltibarščiais (karštą dieną labai labai gerai)

Tai va. Jei kam reikia suklijuot tapetus, mano įkainiai aiškūs.

Už mažiau nedirbsiu.

vidury

O kai išplauki į ežero vidurį viena vidury nakties...
(kažkam kyla banalus klausimas apie bikini? na ką jūs, nereikia čia banalių klausimų).
Tai gi, kai išplauki į ežero vidurį vidury vidury nakties... vanduo šiltai švelnus, juodas ir lygus, jame atsispindi dangus. Dangaus atspindį sujudina tik mano sukeltos bangos. Nuo vandens kyla rūkas. Jaukiai svirpia žiogai... Pasikartosiu - jaučiuos kaip kokia antikinė deivė. Nors - iš vienos pusės girdėti autostrada skubančių mašinų gaudimas, iš kitos - tolomoje dunda traukinys... Pataisa - jaučiuos kaip 21 amžiaus antikinė deivė.
Plaukiu pirmyn, tada sukuosi sukuosi sukuosi kol susisuka galva ir atsigulu ant nugaros, išskėtusi rankas į šalis. Plūduriuoju. Vanduo užlieja ausis ir nebėra autostrados ir traukinių. Girdžiu tik savo kvėpavimą ir širdies plakimą. Virš manęs tik žvaigždės. Ramu. Beveik nejaučiu kūno svorio. Tarsi sklandau tarp žvaigdžių... Jos lėtai sukasi. Aš jau ne antikinė 21 amžiaus deivė. Tik mažuliukas padariukas po dideliu dideliu dangum. Ir vis tiek labai labai gera. Lengva. Vėsu. Ramu. Gera....
Bet manęs kažkas laukia. Plaukiu į krantą.

Brisius

Brisius.
Įpatingi požymiai: neįtikėtinai žalios akys.
Žiūri taip skvarbiai ir giliai, kad nepaisant jo visos apšepusios išvaizdos, nei perkarusių šonų, nei amžinų kovos žaizdų - matau tik tas akis. Vien vaiskiai žalias akis.

a todėl

ir neklausinėkit manęs, kodėl aš rūkiau.
aš juk suaugęs žmogus.
ir kaip visi suaugę žmonės kartais darau beprasmiškas nesąmones.

rūkau

Nepatikėsit - sėdžiu tamsoj priešais kompiuterį ir RŪKAU! Kas nepatikėjo - pakelkit dešinę ranką, kas patikėjo - kairę.  (aišku, niekas nieko nepakėlė).  Taip, rūkau, taip, kambaryje. Taip - aš.  Taip, taip, taip. Aš, ta pati - aš.  Kuri smerkia visus rūkorius, raukosi vien nuo minties apie tabako kvapą, o ką jau kalbėt apie tikrus, materialius, spiralėm kylančius dūmus...

Ir ką? Ogi - skanu. Keista, bet skanu.

Kratau pelenus į labai gražų porcelianinį gerojo Mariaus puoduką, stebiu savo ranką, laikančią cigaretę - lyg tai būtų ne mano ranka. Ir rūkau ne aš. Ir šitas kambarys netikras... 

Turėjau stalčiuje cigarečių. Iš kur? Ilga ir nevaizdinga istorija. Neverta nei mano rašymo, nei jūsų skaitymo. 

Padariau viską, ką turėjau šiandien padaryti. Prisėdau paskaityti internete esančias įdomybes bei grožybes - ir tuo metu kambaryje jaukiai sutemo. Tik šviečia monitorius... Ir užsimaniau parūkyti. Užsimaniau - ir parūkiau. Tiesa pasakius, daugiau patiko, negu nepatiko. Ir skonis patiko, ir kvapas patiko, ir kaip dūmai raitosi patiko. Įsivaizdavau save už kokių 30 metų: pasenusią, nutukusią, su šilkinėm siuvinėtom šlepetėm ir rytietišku chalatu. Rašau knygą... apie ką? Aišku - apie vyrus ir kates. Viena ranka spausdinu, kitoje laikau cigaretę... Va kaip bus tada, už 30, o gal 40 metų. Tada man neberūpės, kad "rūkančiųjų oda sensta greičiau" bei visos kitos rūkymo sukeliamos ligos ir baisybės. 

O dabar dar rūpi. Todėl neberūkysiu.

Ir jūs nerūkykit - tai labai kenkia jums ir aplinkiniams.

vėsus rytas

Vėsus rytas. Pirmiausia pažiūriu per verandos kraštą - dubenėliai tušti. Vakar naktį lankėsi keli ežiukai, gal jie viska sutriauškino ir sučepsėjo. Pasirodo ežiukams labai patinka šprotai su batonu - čia buvo mano paskutinis kulinarinis bandymas įtikti Nulėpausei.
Geriu žalią arbatą. Baigiu skaityti labai įdomią knygą apie Cezarį.
Kitas rytinis siurprizas - raudoni spuogai ant kaktos ir ant skruosto. Žinau, kad jei išauga raudonas spuogas ant nosies - reiškia, kad kažkas įsimylėjo. O pas mane iškarto 2, bet ne ant nosies. Tai gal reiškia, kad 2 vyrai tik pradeda mane įsimylėti? Paskui spuogai artės prie nosies ir mano nosis sužydės ryškiai raudona aistringos meilės spalva?
Na... čia aš vėl bandau įžiūrėt pozityvą net ir spuoguose. Juk gražiame žmoguje viskas gražu. Ar gi ne taip sakė Puškinas? O gal ir ne Puškinas. Bet irgi pakankamas autoritetas. Tiks.
Ežiukų nuotraukų nebus. Kompas nenori draugaut su kortelių skaitytuvu.
Dar mane visi bara, kad aš nieko nedarau, mat, tik verandoj sėdžiu ir arbatą geriu. Labai norėjau parodyti ką aš darau, bet neparodysiu. Dėl tos pačios priežasties. 

fauna

Ežiukas naktį labai garsiai triauškina sausą kačių maistą.Ir dar skambčioja dubenėlis kai ežiukas paverčia jį ant šono, pasistiebęs ant užpakalinių kojyčių: jam per aukštas dubenėlio kraštelis, nepasiekia maisto. Pasistiebia, paverčia dubenėlį ant šono: triaukšt-triaukšt. Paleidžia - barkšt! Ir vėl triaukšt-triaukšt-triaukšt, barkšt!  Triauškina pasigardžiuodamas, jam patinka sausas "Kitekat" maistas.
Nulėpause jau kokią valandą piketuoja ant verandos laiptelių. Jos skonis skiriasi nuo ežiuko - "Kitekat" jai per prastas. Įpyliau kefyro. Paragavo. Nepatiko. Piketuoja toliau. Sprendžiant iš to, kiek laiko ji praleidžia piketuodama - ji nesirūpina savo vaikais. O gal juos kas nors rado ir nuskandino? Ko gero taip ir bus, nes šiaip katės labai rūpestingos mamytės, nepalieka savo aklų kleckiukų ilgam.
Tokie mano gamtos stebėjimo užrašai. Pasirodo ir Vilniaus centre knibžda gyvūnijos pasaulis.
Lauksiu ir šį vakarą ežiuko, jis labai mielas.

ko nori vyrai

šiandien nuėjau apsiprekinti į  netoliese esančią "rimi". pavarčiau žurnalus ir knygas. pamačiau knygą, kurią jau anksčiau esu varčius ir nusprendžiau dar kartą užmesti akį. o knyga vadinasi labai paslaptingai "ko nori vyrai?". be abejo, visoms moterims knieti tai žinoti.  o kadangi aš ir esu moteris, tai ir nepraėjau pro šalį.

ant viršelio pavaizduota mergina su ant pirštu nupieštais ūsais. matyt čia pirmasis žingsnis vyrų pažinimo kelyje.

o toliau.... trumpai tariant patarimai, kaip padaryti, kad vyras tave vestų. įvairūs patarimai kaip dera ir nedera elgtis, būdai visapusiškai vyrą ištestuoti, klausimai, kuriuos privaloma užduoti bei laikas, kiek pažinties pradžioje negalima seksintis.

anot knygos autoriaus, visi vyrai nori ištikimybės ir putyčių (ten taip ir parašyta). hmmmm... o be to visi vyrai iš prigimties yra medžiotojai (ėėėėėėė?). na, čia aš drįstu paprieštarauti, mieli vyrai. jūsų propropro...seneliai gal ir buvo medžiotojai, bet dauguma šiuolaikinių vyrų sumedžioti sugeba tik šaldytus koldūnus, ką jau čia kalbėt apie moterį... 

tai va, tęsiant knygos autoriaus mintį, iš tariamos vyro-medžiotojo teorijos išeina, kad į moteris jie žiūri kaip į vertingą laimikį arba kaip į sportinį trofėjų. ir jei moteris išmoks visas 178 taisykles kaip dera elgtis, užduos tinkamu laiku tinkamus 5 klausimus, išlauks 3 mėnesių nesiseksinimo laikotarpį... tai ji taps tuo vertingu laimikiu ir gaus pagrindinį prizą - santuoką ir vaikus.

uffff.... man visa tai pasirodė per sudėtinga. o tiksliau sakant - pakankamai vimdanti knyga. geriau jau nežinosiu, ko nori tie vyrai.

aišku, į visą tai galima žiūrėti su humoru, bet matyt šis jausmas manyje nepakankamai išlavintas... na, visi turim trūkumų...

taigi padėjau knygą į vietą. susimedžiojau vištienos file, kurią ką tik labai skaniai sukirtau su tailandietišku saldžiai čiliniu padažu.

 o gal aš nieko taip ir nesupratau, nes nebuvau ant piršto nusipiešus ūsų.

arbata

vasarą arbata atvėsta per lėtai.

žiemą - per greitai.

norai pildosi

o jeigu labai nori - tai viskas ir išsipildo.

tik reikia mokėti norėti.  

kaip jau minėjau atskleidžiau pasaulinį sąmokslą (be abejo prie to nagus prikišo masonai, žydai ir slaptosios tarnybos) - nevežti ievos maudytis.

bet noras yra noras, o jei dar ir su pagrindu - tai yra aktyvus noras. o pagrindas koks? labai rimtas - KARŠTA!!!

tai va. apie norėjimą. visi išsisuko nuo maudyniu mano kompanijoje. tai kas mane beliko? trepsėti ir garsiai šnopuoti išpletus šnerves? na gi ne. dieną praleidau tvarkydama knygas bei labai smagiai siūdama spalvotus skiautinukus. o norą palikau sau pleventi aplinkui.

pleveno jis su musėm aplink kačių dubenėlius , trepsėjo tarp gėlių su ežiuku ir materializavosi! į ekspromtinę gero ežeriuko paiešką vidury nakties. 

apkeliavom vievio bei trakų ežeriukus. matėm jonvabalius bei neapsakomai žvaigždėtą dangų. pasiklausėm iškylautojų dainuškų apie gegutėlę... ir po 3 valandų klajonių - radom tobulai ramų ežerą. a nei gyvos dvasios. visas ežeras mūsų! šiltut šiltutėlis, gaivus gaivutėlis. būtent tai apie ką aš ir svajojau......

tai va - jei labai norėti, ir atkakliai ieškoti, nepasiduoti girtų gegutėlių ūpo numušimui - norai ir svajonės pildosi.

cukinijos ir sąmokslas

kas gali būti geriau pusryčiams nei kepta cukinija žalioj verandoj? na nebent kepta cukinija su naminiu česnakiniu majonezu. bet tam reikia gerų naminių kiaušinių. arba iš bėdos galima į pirktinį majonezą prispausti česnako. bet kadangi pas mane šaldytuve majonezas negyvena, tai vien dėl jo aš į parduotuvę netrepsėsiu.
taigi - nuostabus saulėtas rytas žalioj verandoj su kepta žalia cukinija. mmmmmm.....
labai norėjau šiandien važiuot kur nors paplaukioti, bet... pradedu tikėt sąmokslo teorija: visos ir visi mano draugai ir pažįstami kaip tyčia negali. aš netikiu sutapimais! čia tikrai kvepia sąmokslu! kiti net į lenkiją išvažiavo, kad tik nevažiuoti su manim maudytis. sugalvojo pasiteisinimą - žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimas. aha. ėmiau ir patikėjau. ne tokie išradingi teisinosi močiutės jubiliejais ir šiaip darbais.... taip taip. čia iš serijos "šuo suėdė namų darbus"... sąmokslas vienareikšmiškai...
kadangi aš, deja, žalio baseino neturiu, tai užsiimsiu kitais užsiėmimais. pvz. knygų koridoriaus tvarkymu. 

EŽIUKAS

Jau keletą naktų girdėjau skambčiojant mano lauko kačių restorano dubenėlius. Galvojau - negi katės naktį nemato, kad dubenėlius varto? Ogi pasirodo - ne katės žvangina indais - o mielas  ežiukas!

Aš net neįtariau, kad mano kieme gyvena ežiukas! Na gal ir negyvena, bet užsuka į svečius.

Tuo metu kalbėjau telefonu, dėl to nenufotografavau savo naujojo spygliuotojo draugo. Toks nemažas pilietis, turėčiau pasakyti. Pauostė kačių maistą, palakė pieno ir nuskubėjo per mano žaliajį gėlyną - tik gėlių stiebai siubavo.

A kodėl ežiukas mielas?

Nes jis kitoks.

Beje - nulėpausė prieš keletą dienų pagimdė. Tik nežinau kur. Brisius jau beveik nešlubuoja, o Bailiukas padrąsėjo kokiu 0,17 %.

siela

ar moki atverti savo sielą?

o laiku užverti? (kad neiskristu, kas nereikia.)

koncertas

labai patiko teatro laboratorijos "atviras ratas" koncertas per lietų. pro žalią skėtį lijo į baltą vyną. graži muzika, smagūs, jaukūs, mieli, linksmi žodžiai. ir aš pirštukais makalavau, rankelėm mojavau, nepataikydama į natas dainavau - žodžiu smagu buvo. 

sijoną sušlapau.

o kebabą tai be reikalo valgiau. :)

sninga

balti drugeliai

bučiuoja mėlynas gėles

beržais sninga

tokią karštą dieną geriau vaikščiot be apatinių.

man patinka netikėti svečiai. ir kuo netikėtesni - tuo smagiau. 

nelauktai sugirgžda seni varteliai ir prasideda arbatos gėrimas žalioje verandoje.

mano slaptas sodas laukia netikėtų svečių.

jame noksta pakalnučių uogos, žydi gėlės, miega katės ir žaidžia šešėliai. danguje skraido kėkštai ir lėktuvai. 

po lietuas

vabalėlis skuba

vandens lašą neša

bėgimas

kaip smagu begioti palei upę.  vakare vienaip, ryte kitaip. puikus būdas užbaigti ar pradėti dieną. čia pagal nuotaiką.

žiogai svirpia, gelės žydi, upė teka, žvejai oriai stovi atkišę pilvus ir skleisdami tikrą vyrišką kvapą. tokį harmoningai derantį prie upės kvapo, numestų dviračių ir mažų žuvelių plastikiniuose kibireliuose nuo majonezo.

vakare padaugėja praeivių su šunimis ir romantiškų bei nelabai porelių.

o aš bėgu, prakaituoju, kažką galvoju ar kokią maldą-mantrą kartoju. pvz.: "always look  at the bright side of life fu-fu fu-fu fu-fu-fu fu-fu...."