Vasaros naktį visa šeima miegojo sode ant namo stogo. Motina pamatė, kad jos sūnus ir nemylima marti  miega meiliai susiglaudę. Tai ją papiktino ir ji pažadino jaunuosius:
- Argi galima per tokį karštį miegoti taip arti vienas kito? Tai kenkia sveikatai!
Pažiūrėjus į kitą sodo pusę, kur miegojo jos dukra su mylimu žentu, motina pamatė, kad jie miega skirtingose lovos pusėse. Ji rūpestingai pažadino juos:
- Mano mielieji, kodėl tokią vėsią naktį jūs miegate atsitraukę, o nešildote vienas kitą?
Tai išgirdus marti sušuko:
- Koks visagalis yra Dievas!  Ant stogo vienas sodas, o koks skirtingas jame klimatas.

 (rytų išmintis)


 

Namai

Apie paraleninius pasaulius

 photo: Helmut Newton

Gyvenu aš kukliai savam pasaulėlyje. Nežiūriu televizoriaus, neklausau radijo, neskaitau spaudos. Su išoriniu pasauliu kontaktuoju minimaliai. Per tuos minimalius kontaktus sužinau, kas svarbaus vyksta pasaulyje: žemės drebėjimas Japonijoje, karas Libijoje, princo Viljamo vestuvės, tragedija Norvegijoje...
Bet yra dar vienas paralelinis pasaulis. Ten gyvena kitos gyvybės formos panašios į žmones. Kuo jos minta mokslininkai dar tiksliai nenustatė, bet panašu, kad žurnalo "Žmonės" skaitytojų energija.
Šiomis dienomis man į rankas papuolė keli "Žmonių" numeriai. Labai daug naujo sužinojau. Kad nebėra Zvonkės. O vietoj jos yra Bunkė. Bunkė labai panaši į Zvonkę, tik pilvas didesnis. Ščiogolovaitė išsiskyrė su garbanium, dabar su kažkuo kitu. Ir garbanius su kita. O Patricia Kaas  nebegali turėti vaikų. Ot tai tau - 44 metų ir nebegali turėti vaikų po keleto abortų. Ajajaj. Dar sužinojau visiškai nuo nulio kas yra Erika Santos. Ir dar daug visokių begalo svarbių faktų, kuriuos tuoj pat pasistengiau išsitrinti iš atminties. Bet keletas taip prikibo, kad net perinstaliavimas nepadėjo.
Netgi toks minimalus kontaktas su paraleline visata ir jos gyventojais mane labai sukrečia. Aš labai susijaudinu. Man pakyla spaudimas ir ima virpėti balsas. Neturiu imuniteto nežemiškoms būtybėms. Matyt reikia daug psichofizinių treniruočių, kad išmokti priimti šią informaciją visiškai nereaguojant. Žinau, tai įmanoma. Bet man per sudėtinga. Savisaugos sumetimais kitas kontaktas įvyks ne anksčiau kaip po 2 metų. O tai visai pražilčiau.
Todėl skaičiau ne tokius pavojingus sveikatai straipsnius apie Madam Gres kūrybą ir Bismarko romaną su kunigikštiene Orlova.

Apie kavą

Bandau atpratinti save nuo kavos. Per daug aš jos geriu. Gal net priklausomybė kokia tais išsivystė. Reikia atsipratinti. Todėl net neinu į parduotuvę pirkti maisto. Kad neįkalbėt savęs nusipirkt pakelį kavos. Tik 1 pakelį. Ir gerti tik po 1 puodelį į dieną. Netikius savimi. Jau bandžiau. Apgavau save. Ir praradau pasitikėjimą.
Todėl neisiu į maisto parduotuves kol nepapajausiu, kad kava manęs nebedomina. Kol galėsiu abejingai praeiti pro lentynas nerūpestingai šypsodamasi.
O ką daryt, jei maistas namie pasibaigs, o abejingumas kavai neatsiras? Hm... Tada teks valgyti makaronus ir šokoladą.
Su arbatos priklausomybe nekovosiu niekada.
Noriu kavos!

Pasisuk veidu į saulę ir šešėliai kris už tavęs.

(Naujosios Zelandijos patarlė)

Geriau atsisakyti, nei sutikti ir neiti.

(Madagaskaro patarlė)

foto: Gjon Mili

Sapnavau, kad joju ant arklio. O niekada nesu jojusi iš tikro. Atsidūriau kažkaip aš ant to arklio. Sėdžiu be balno, be visų kitų prietaisų arklio valdymui. O jis juda po manim. Ir nežinau nei ką daryti, nei už ko laikytis.  Baisu - o jei supyks? Įsitvėriau į kaklą kažkaip - neaiškiu sapnišku būdu, bet veikė. Kai greitai lėkti pradėjo - apsikabinau kaklą, prisiglaudžiau. O jis lekia per pievą. Kur lekia - nežinau. Svarbiausia - nenukristi. Iš pradžių baisoka buvo, paskui patiko. Smagu. Tada jis įbrido į ežeriuką ir plaukiojo. O aš jam ant nugaros. Kažkas duonos įmetė, o arkys valgė. Gražus toks, rudas, raumeningas, blizgantis. O paskui suskambėjo žadintuvas. Ir sapnas baigėsi.
Jau pasiilgau arklio.
Bėda su tais sapnais - nei įsirašysi, nei iš naujo pažiūrėsi.

Drugelis

Seniai labai seniai gyveno išminčius, kuris turėjo daug mokinių. Pats gabiausias iš jų vieną dieną susimąstė: "Ar yra klausimas, į kurį mokytojas nesugebėtų teisingai atsakyti?"
Jis nuėjo į žydinčią pievą, pagavo drugelį ir paslėpė jį tarp delnų. Drugelis kabinosi kojytėmis į jo delnus ir pirštus, kutendamas rankas. Šypsodamsis jis priėjo prie mokytojo ir paklausė:
- Koks drugelis mano rankose - gyvas ar miręs?
Mokinys buvo pasiruošęs tuoj pat suspausti drugelį, jeigu mokytojas pasakytų, kad jis gyvas.
Tačiau, nežiūrėdamas į jaunuolio rankas, išminčius atsakė:
- Viskas tavo rankose.

(Rytų išmintis)

Apie apvalius kvadratus

Sakote nebūna apvalių kvadratų? Dar ir kaip būna. Kvadratiniai kvadratai pasitaiko tik geometrijos vadovėliuose, o gyvenime jie visi suapvalinti.
Jei paimti kvadratinį medžiagos gabalėlį ir lyginti lygintuvu apvaliais judesiais, skersai, išilgai, įstrižai - greitai iš kvadrato formos nieko nebeliks. Profesionali lygintoja gali lygintuvo, garų ir karščio pagalba iš audinio skiautės išgauti kokią tik nori formą. Nepforfesionali - tiesiog neatpažįstamai iškreivoti.
Kažkas yra pasakęs, kad jei žmogui šimtą kartų (o gal ir mažiau) pasakyti, kad jis yra šuo, tai jis pradės loti.
Visi mes vieni kitus formuojame ir deformuojame. Žodžiais kaip lygintuvai. Komplimentai, padrąsinimai, priekaištai, užgauliojimai - tempia mūsų asmenybes įvairiom kryptim. O ir patys nesėdime rankų sudėję - patys save iš vidaus išformuojame savo teiginiais ir nuostatomis. O paskui stebimės, kas čia per kliurka gavosi.
Norint, kad lyginant audinys neišsitampytų, reikia lyginti viena - metmenų kryptim. Paprastai drabužiai yra sukirpti šia kryptimi. Metmenys - audinio išilginiai siūlai, ataudai - skersiniai. Metmenų kryptimi audinys mažiausiai tempiasi. Labiausiai tempiasi  įstrižai.
Ko gero, panašiai su asmenybe. Viena krpytimi tempiasi mažiau, kita pasiduoda daugiau. Įrodyti, kad esi šuo gal ir nėra lengva. Bet pagarinus ir gerai įkaitinus lygintuvą - įmanoma.

Apie instrukcijas

1932 metai 

Aš dažniausiai neskaitau instrukcijų. Tik jei jau visai visai visai nesuprantu ką kur kišti - užmetu akį ir vis tiek nesuprantu. Mano smegenys nemoka skaityti instrukcijų. Skaitant antrą punktą jau pamirštu ką reikėjo daryti pirmame. Todėl paprasčiau kaip makakai su pagaliu ir bananu viską išsiaiškinti pačiai.
Civilizuotų kraštų gyventojai viską daro pagal instrukcijas: pusryčiams dribsniai, sultys ir kava. Negalima pusryčiams valgytis sriubos! Negalima!!! Kodėl? Todėl, kad sriuba yra pietums, tai ne pagal taisykles!!! O kas, jei aš pusryčiams noriu sriubos? Arba kijevo kotleto? Ne pagal instrukcijas!
Bet gyvenime ne visiems atvejams yra instrukcijos. Ir ne viskam išduodamos garantijos. Jei jau visai atvirai - svarbiausiems dalykams nėra parašytų instrukcijų  ir apskritai nėra jokių garantijų.
Tuo mes ir skiriamės nuo robotų.

Jeigu sijoną užsitraukti iki pažąstų - gaunasi suknelė. Visai seksi.
Jeigu kelnes užsitraukti iki pažąstų arba bent tiek, kiek užsitempia - gaunasi pensininkas.
Suknelė geriau negu pensininkas.

Visą dieną prie manęs lenda musė. Ir iš kur toks lipnių kojų bjaurumas? Ar ateis tokia diena, kai musės bus įrašytos į Raudonąją knygą?
Aišku, irgi gamtos kūrinėlis. Bet gerbk mano asmeninę erdvę, gamtos kūrinėli.
Negerbia.
Ir taip šiandien darbingumas sumažintas, noriu noriu miego. O dar tos lipnios kojos trypia...

Kariauju su muse. Geriu kavą. Periodiškai šokinėju pagal Mika "Rain" su iki pažąstų užtrauktu sijonu.

Reikia perinstaliuoti Sedovą.

 
 
 
 

Vertimai

"Greitai" reiškia:
Vyrui - turbūt per artimiausias 2 savaites.
Moteriai - ne vėliau kaip rytoj vakare.
Vaikui - kol jo gerokai neaprėks.
Viršininkui - vėliausiai už pusvalandžio.
Tikram genijuj - geriausiu atveju po 6 metų.

"Labai greitai" reiškia:
Vyrui - turbūt kitą savaitę.
Moteriai - dar šiandien.
Vaikui - jeigu kažkas malonaus - tuoj pat dabar, jeigu ne - žiūrėti ankstesnį punktą.
Viršininkui - jei sekretorė nesupranta, tiek jau to.
Tikram genijuj - geriausiu atveju po 6 metų.

"Už dviejų minučių" reiškia:
Vyrui - kol aš ramiai pabaigsiu daryti tai, ką darau dabar.
Moteriai - daugiausia už 3,5 minučių.
Vaikui - taip, taip...
Viršininkui - už pusvalandžio (jeigu turi padaryti jis), vakar (jei turėjote padaryti jūs).
Tikram genijuj - geriausiu atveju po 6 metų.


"Tuoj pat" reiškia:
Vyrui - 5 valandų bėgyje.
Moteriai - ne daugiau 15 minučių.
Vaikui - tuoj pat, tai ne "dabar". Turbūt kažkur šiandien.
Viršininkui - už 20 sekundžių jau per vėlu! Greitai!
Tikram genijuj - geriausiu atveju po 6 metų.

"Paskui" reiškia:
Vyrui - bet kada metų bėgyje.
Moteriai - vėliausiai iki dienos pabaigos.
Vaikui - niekada, bus pamiršta.
Viršininkui - tikriausiai niekada.
Tikram genijuj - geriausiu atveju po 6 metų.


Iš kažkur. Autorius nežinomas

 David Lachapelle

Nieko nėr patikimo šiame pasaulyje. Nieko nieko nieko.
Niekuo negalima pasitikėti. Niekuo niekuo niekuo.
O ypač kompais-šmompais. Triokšt pokšt - ir viskas.
Gyveno žmonės ramiai, ant beržo tošies elniukus piešė, ant lino rankšluosčių rūtelės siuvinėjo - dėl datos išsaugojimo galvos nesuko.
O dabar?
Informacinės technologijos (garsiai ir necenzūriškai keikiuos, labai labai)....

Tiesa tokia, kad kiekvienas tave įskaudins; tu tik turi rasti tuos, dėl kurių verta kentėti.

Bob Marley

 

Pilnas stiklainis

Iš kažkur. Deja, neatsimenu autoriaus ir šaltinio.

Studentai susirinko auditorijoje ir laukė paskaitos pradžios. Štai pasirodė dėstytojas ir, visų nuostabai, pastatė ant stalo didelį stiklainį:
- Šiandien aš norėčiau su jumis pakalbėti apie gyvenimą. Ką jūs galite pasakyti apie šitą stiklainį?
- Na, jis tuščias, - atsakė kažkas.
- Visiškai teisingai, - patvirtino dėstytojas, tada jis ištraukė iš po stalo maišą su stambokais akenimis ir ėmė dėlioti juos į stiklainį, kol pripildė iki pat viršaus, - O dabar ką jūs galite pasakyti apie stiklainį?
- Na dabar stiklainis pilnas! - vėl atsakė kažkuris studentas.
Dėstytojas išsitraukė dar vieną maišiuką su žirniais ir subėrė juos į stiklainį. Žirniai užpildė tarpus tarp akmenų.
- O dabar?
- Dabar stiklainis pilnas! - ėmė šūkauti studentai.
Tada dėstytojas išsiėmė maišelį su smėliu ir supylė jį į stiklainį. Netrukus stiklainyje nebeliko tuščių ertmių.
- Na dabar stiklainis tikrau jau pilnas, - šurmuliavo studentai.
Tada dėtytojas gudriai šypsodamasis ištraukė iš po stalo du butelius alaus ir supylė juos į stiklainį.
- O štai dabar stiklainis pilnas! - tarė jis. - Aš jums paaiškinsiu, kas čia įvyko. Stiklainis - tai gyvenimas, akmenys - tai patys svarbiausi dalykai mūsų gyvenime, tai šeima, vaikai, mylimieji, viskas, kas reikšmingiausia ir brangiausia; žirniai - tai mažiau svarbūs dalykai, tai gali būti mašina, kelionės, drangūs daiktai ir t.t., o smėlis - visos gyvenimo smulkmenos, visos tos mažos problemos, kurios lydi mus visą gyvenimą.
Tai va, jeigu aš pirmiau bučiau supylęs į stiklainį smėlį - tai jau negalėčiau į jį įdėti nei akmenų, nei žirnių. Todėl niekada neleiskite smulkmenoms ir problemoms užpildyti jūsų gyvenimą, užgožti svarbiausius dalykus.
Viskas, paskaita baigta.
- Profesoriau, - paklausė kažkas iš studentų, - o ką reiškia alaus buteliai?
Profesorius vėl gudriai nusišypsojo:
- Jie reiškia tai, kad, nežiūrint į jokius sunkumus, visada yra laiko, kad atsiplaiduoti ir išgerti buteliuką alaus!

Degu

 Mobilografija. Šyškos. Vasaros kvapas.

Ir kas čia su manim darosi?
Nulipdžiau modelino karoliukų, įdėjau į orkaitę kepti. Nenureguliavau temperatūros. Ėmė degti. Degantis modelimas skleidžia nuodingus rūgščius dūmus. Neimanoma kvėpuoti. Atidariau langus, įjungiau oro filtrą. Pabėgau iš namų pas druagę į sodą.
Susiruošėm grybauti. Atsisėdau į mašiną. Iš po galinės sėdynės kaip ir dūmai rūksta. Įtikino mane, kad išjungtoje mašinoje dūmų būti negali. Dulkes tiesiog sukėliau. Savo gėlėtu užpakaliu. Nuvažiavom į mišką. Išlipu iš mašinos. Na tikrai gi dūmai rūksta. Atkėlė sėdynę - dega! Aš ne mechanikas - kažkaip ten kažką nuo akumuliatoriaus užtrumpino ar pan. Žodžiu, 15 minučių važiavau su laužu po uodega.
Grįžau namo. Viskas išsivėdino. Žiūriu - palikau įjungtą lygintuvą. Ajajai! 2 dienas buvo paliktas ant maksimalios temperatūros...
Tai va.
Kaip čia nesudegus?

 Wizzair lėktuvas, kažkur virš Europos

Grįžau.
Atostogos puikiausios nostabiausios. Per 10 dienų prisikultūrinau daugiau, nei per paskutinius pusę metų.
Anglija, Mančesterio apylinkės - gerai, gražu, įdomu, skanu. Rekomenduoju.
Nuotraukų apie 2000. Išrūšiuosiu - įdėsiu.