Narcisizmas

Papasakosiu jums dar apie Angliją. Atrodo, jau ir taip viską apie ją žinome: čia yra sena karalienė, dviejų aukštų autobusai ir daug futbolo sirgalių.
O dar yra narcizai. Jie auga kur tik nori. O nori jie visur. Ir tai jiems beveik pavyksta. Pievose, parkuose, pakelėse... kur pažvelgsi - visur geltona.

Anglija - narcizų kraštas. Per šias kelias savaites mano akys regėjo daugiau narcizų, nei per visą prieš tai buvusį gyvenimą.

Ne, aš nesiskundžiu. Kvietkeliai man patinka. Tik, kaip su visais perdaugumais, tai, kas buvo gražugražu tampa tiesiog ok.
Atsimenu, kaip sausio mėnesį eidama į gimtadienį nupirkau neprasiskleidusių pirmųjų narcizų puokštę. Ir kaip visi paskui džiaugėmės kai jie skleidėsi ir žydėjo. O dabar - pilnos pakelės.

Taip jau yra gyvenime - geriau mažiau, nei per daug.
Ir geriau ne pakelej.
Nors. Ką aš čia rašau - drybsant narcizų pievelėje supranti, kad iki pilnos laimės NIEKO NETRŪKSTA.

Raganosiai auga

Keletą dienų buvau išvykus. O tuo tarpu mano balandukai auga kaip ant mielių. Ryte prabudus išėjau į balkoną pasveikinti saulės už debesų, pamačiau vaikelius paliktus be priežiūros. Matyt, mama išskrido pasistiprint,  mano ryžių sausiukai jai nepetiko.

Gražuoliais jų nepavadinsi, todėl aš juos vadinu "raganosiais" - nelabai ta juoda atauga panaši į snapą.
Lizdą tręšia gausiai. Džiaugiuosi, kad ne mano balkone sugalvojo jie kurti šeimą. Kaimynų balkonas nenaudojamas - tik plastikiniai kibirai sukrauti, dėl estetikos kaimynams galvos neskauda.

Beveik savaitės senumo foto. Jau tada mamai nelabai kaip sekėsi sėdėti ant savo atžalėlių.
Stiprūs jie visgi. Žmogiškas kūdikis neišlaikytų savo mamos svorio.

upd: atydžiau pažiūrėjus - čia tėtis sėdi su/ant vaikų. (kairė koja ligota)

 Windermere ežeras

Restorano salė viešbutyje. Pusryčiai. Visi staliukai nedideli, kvadratiniai. Vienas prie lango didesnis, apvalus. O svrabiausia - didelis langas ir vaizdas į Windermere ežerą. Mano staliukas neblogas, šalia TO didžiojo lango. Kiti iš vis - į sieną žiūri. Matau ežerą žiaumodama keptą bekoną su ananasais - skaniausia angliškus pusryčius sukryžminti su kontinentiniais - ir stebiu kitus kiaušinienės žiaumotojus.
Visi žvilgčioja į TĄ apvalų stalą ir galvoją tą patį, ką ir aš. Kad visi norėtų sėdėti ten, gurkšnoti kavą su kruasanais ir svajingai žvelgti į tolį. Bet tas stalas skirtas "posh people" iš brangiausio numerio. Visi paprasti people tepasi sviestą ant tostų, gurkšnoja sultis ir su pavydu laukia posh people pasirodymo.
Ateina pora, juos pasodina prie TO stalo, prie TO lango. Ir - jie atsisėda - NUGARA į langą.

Nebrandi meilė sako: "Aš myliu tave, nes tu man reikalingas."

Brnadi meilė sako: "Tu man reikalingas, nes aš tave myliu."

/Erich Fromm/

Kitokie

Vis tiek jie kitokie.
Saliečiai. Karalienės piliečiai.
Vakare važiuoju autobusu. Įlipa vaikinukas. Studentas. Rankoje vyno butelis. Vairuotuojas sako - sorry, negalima su buteliu. Aš jo negersiu autobuse. Nesvarbu, turi būti maišelyje ar pan., o taip va atvirai negalima, sorry, negaliu įleisti.
Ir ką jis padarė?
Pastatė butelį ant šaligatvio ir paliko. O pats įlipo į autobusą ir nuvažiavo net neatsisuko pamuojuoti ranka.
Ar jūs įsivaizduojate sveiko proto padorų lietuvį PALIEKANTĮ BUTELĮ???
Pėsčias eitų, už stotelės išgertų, į rankovę įsikištų ar kur nors kitur... tačiau ką jau ką - bet butelio nepaliktų...
Kitokie.

Jei vienintelis įrankis, kurį turi yra plaktukas, tai kiekvieną problemą esi linkęs matyti kaip vinį.

/Abraham Maslow /

foto: Dennis Hopper

Pirmarūšė sriuba yra kūribišesnė, nei antrarūšis paveikslas.

/Abraham Maslow/

Su naujais metais!

B. Parmeyev 1977

Šiandien prasidėjo nauji metai pagal persų kalendorių. 5:14 Anglijos laiku ir 7:14 Lietuvos laiku. Kitaip sakant - tai astronominis pavasario lygiadienis. Ko gero logiškiau naujus metus švęsti pavasarį - kai viskas atgimsta, prabunda, nori augti, žydėti ir pratęsti gyvybę. Va ir mano balandžiai beveik kaip žinodami padovanojo  naujametinę dovaną - du mažus apšepusius pabaisiukus.
Tikiuosi, kad ir Lietuvoj jau saulelė atkopdama budina svietą ir pargriaudama juokias.
O šiaip tai - labai patogu. Kadangi dauguma žmonių mėgsta skelbti naujametinius pažadus - vėl nauja proga pasižadėti teisingai gyventi.
Ko jau ko, o naujų metų netrūksta:
Sausio 1 d. - visiems gerai žinomi nauji metai
Sausio 14 d. - stačiatikių nauji metai
Sausio 23 d. - kinų nauji metai
... va pilnas sąrašas iš wiki
Taip, kad tik švęsk ir švęsk. Žadėk ir žadėk. Brėšk tikslus ir siekius. Aukščiau, greičiau, stipriau!
Buvau nutarus nieko nežadėti ir neplanuoti. Nelabai man kaip su tais planais gaunasi. Visi dingsta po stalu. Bet bendraujant su žmonėm, kurie net maisto planą dviem savaitėm į priekį pasikabina ant šaldytuvo, nekalbant apie kitus planus 20 metų pirmyn - pagalvoji - gal čia neblogas pavizdys, gal užsikrėsti lašiniu oro būdu.
Pagalvosiu paplanuosiu iki balandžio pirmos - asirų naujų metų. Dar yra laiko.

Išsirito.
Jau buvau pradėjus nerimauti.
Bet šiandien širdis jautė - laikas.
Pietaudama išgirdau keistus garsus. Kažkas vyko kaimynų balkone. Negarsiai. Bet girdėjosi sujudimas. Nepuoliau žiūrėti - nenorėjau savo smalsumu sugadinti svarbios akimirkos.
Vėliau atsargiai iškišau nosį - iš po mamos pilvo kyšojo kažkas panašaus į apipešiotą suvažinėtą viščiuką. O ta rūpestingai jį valė snapu. Kaip katės prausia kačiukus. Taip pat švelniai.
Kai noras nupapaparacinti nugalėjo padorumą - suvažinėto viščiuko jau nesimatė. Saugiai ir šiltai paslėptas po pilvu.
Bet balandė pasikeitė - tupi išsipūtusi nuo laimės. Švyti motynistės džiaugsmu. Net oranžinė akis ne taip įtariai stebi. Tėčio laikysena irgi pasikeitus - oriai žingsniuoja stogu. Net šlubuoja oriai. Krūtinę atkišęs. Galvą atlošęs. Išdidžiai sukioja snapą.
Tokios mano balkoninės naujienos.

Padovanok man puokštę...

vištų baltų....

Gražaus pirmadienio!

foto: Eikoh Hosoe

Ar aš prieštarauju sau?

Labai gerai

Aš prieštarauju sau

Aš didelis, manyje telpa daugybė.

/Walt Whitman/

foto: Sergio Larraín

Nėra pusiau-dainavimoa duše: tu arba roko žvaigždė, arba operos primadona.

/Josh Groban/

  

  

  

Prabudau nuo brazdėjimo už lango. Ir pirma mintis - kaimynai balkone plastikinius bliūdus judina. Gal jie lizdą griauna? Gal jie kiaušinius išmetė? Ir toks motiniškas nerimas. Puoliau žiūrėti. Uffff.... viskas tvarkoj. Sėdi savo vietoj. Žiūri oranžine akim. Ramu.
Perim toliau.
Net nepastebėjau, kaip atėjo savaitgalis. Tokia keistai įdomi savaitė. Daug įvyko. Netikėtai ir tikėtai. Ir tai yra gerai.
Kažkas netikėtai nukrito iš giedro dangaus. Atradau gražų parką. Įsivėliau į visuomenines veiklas. Tyrinėjau universitetą.  Bendravau. Vaikščiojau. Gėriau eilą. Galvojau.
Gerai, kai daug visko vyksta. Tiesi linija reiškia - pacientas negyvas.
Viena iš mano veiklų vadinasi "kilimo konsrvavimas" - senas jis - virš 100 metų. Rytietiškas. Gražus. Konservuoju po truputį. Be acto ir krapų, tik su adata ir siūlu. Bekonservuodama ir beplepėdama sužinojau, kad kilimo savininkas, tuo pat metu mano draugas - Polas - labai įdomus žmogus - yra išleidęs knygą "Games to play with your cat". Polui greitai sueis 66. O jo tėvui 102 metai. Polas už mane dvigubai vyresnis ir dvigubai aktyvesnis. Dabar nori išleisti elektroninę knygos versiją. Organizuoja mašinų parodą. Ir milijonas kitų veiklų.
Kodėl Lietuvoj žmonėms virš 60 siūloma tik ramiai numirti ir nesimaišyiti po kojom? Jei tyliai numirti nepavyksta, dar galima sėdėti poliklinikų eilėse arba žiūrėti "Bėdų turgų", kad pagreitinti mirimo procesą.
Labai gražu, kai žmogus nesuka sau galvos dėl datos gimimo liudijime. Kol tu gyvas - turi gyventi. Flirtuoti su savo drauge. Dovanoti jai mielas smulkmenas. Važinėti Cobra Replica...
Turi turi kažkas vykti. Aukštyn žemyn. Banguotai.
Tiesi linija reiškia - kad pacientas negyvas.

Niekuo negalima pasitikėti.
Ateina kaimynas pakistanietis. Su plastikinėm dėžutėm maistui.
Sako - buvau pas sesę, pridėjo man valgyti, va čia tau, paragauk. Pakora jogurto padaže. Paragavau. Pakora skani. Jogurto padažo nejaučiau. Jaučiau deginimą ir skausmą. Gerai, kad virtuvė didelė. Yra kur išsižiojus lakstyti ratais. Taip, sako kaimynas. Truputį per aštru.  Aha. Sakau aš, braukdama ašaras. Truputį.
Gesinau mėtiniais ledinukais. Šiaip ne taip.
Sako - be prieskonių maistas neturi skonio, prieskoniai viską apjungia, jei nedėtų mano sesuo tiek čili pipirų, niekas šeimoj nevalgytų, juk be skonio maistas tada. Geriu sultis dideliais gurkšniais. Sunku pakomentuoti skonį, kai skonio receptoriai perdegę.
Šiandien ateina su plastikine dėžute. Žiūriu įtariai. Pulsas padažnėjo. Sako - tu norėjai paragauti okrą. Va, mano sesuo vakar pagamino ėrieną su okra. Labai skanu. Aštru? - klausiu. Ne, ne visai neaštru. Visai neaštru. Tikrai? Juokiasi. Tikrai tikrai, nemeluoju. Aha. Šį kartą pavyko išvengti trečio laipsnio nudegimo. Bet jo "visai neaštru" kaip čia pasakius...
Niekuo negalima pasitikėti.
Laukiu kito lauknešėlio...