Kirpykloj po apkarpymo sakau - galiu aš pasiimti plaukus?
Kirpėja ir nagų dažytoja sunerimo. Įsitempė. Psichė, - galvoja. Ką dabar daryt? Negali žinoti - ko iš tų psichų tikėtis - pirma plaukus susirinks, paskui kaip šoks, kaip kąs...
Kirpėja paėmė į rankas šluotą.
Aš menininkė, sakau. Darysiu meno projektą. Iš plaukų.
Kirpėja ir ta, kuri nagų - pagyvenusi juodaodė su juokingu peruku, iškvėpė ramiau. Nusišypsojo. Psichė, bet menininkė. Tikriausiai nepavojinga.
Aš dar ir arbatos pakelius išgertus renku... Irgi projektui...
Čia jos jau visai atsipalaidavo, šypsosi. Trenkta visai. Neįkąs.
Sušlavė, atnešė maišelį, sukrovė.
Ir ką darysi?
Nežinau dar. Pirma reikia prisirinkti daugiau...
Kaip patogu būti meninke - privilegija į trenktumą.
a tikrai, jei pagal trenktumą, tai didžioji žmonijos dalis - menininkai, kiti visokie verslininkai, teisėjai, mokslininkai ir politikai.
AtsakytiPanaikintiDidžioji dalis - proletarai.
PanaikintiProletarai yra Žemės civilizacijos meninės instaliacijos veiksnioji dalis, kuri kožną pragarišką išgyvenimo dieną žvangina savo trenktumo pančiais geležiniais. Tai kaip ir menininkai, tik jie apie tai net nenutuokia.
AtsakytiPanaikintisvarbiausia išdrįsti paprašyti, aš taip labai norėjau paprašyti, kad man atiduotų tą ištrauktą dantį, na ne meno projektui, šiaip, bet taip ir neišdrįsau paprašyti. :/
AtsakytiPanaikintiIsrauta protini danti kazkada paprasiau atiduoti. Tiesiog nenorejau, kad ismestu.
PanaikintiNebaisu prasyti! :)
Ieva, ar čia tavo darbo priemonės nuotraukoje?
AtsakytiPanaikintiPanašiai ;)
Panaikinti