Odė traukiniui

Pirmą kartą važiavau į Kauną greituoju traukiniu. Nežinau kaip ten su tuo greitumu, bet kelionės kokybė žymiai geresnė. Erdvu, šviesu, tylu. Tai ir ta valanda 15 minučių praėjo greitai. Kai paskutinį kartą važaiavau paprastu Kaunas-Vilnius traukiniu nuo dudndesio ir džeržgimo norėjosi padaryti kažką labai negero.

Tai va, kadangi tokių šiuolaikiškų traukinių pas mus dar oi kaip nedaug, tai nuoširdžiai sveikinu Lietuvos geležinkelius vienu ratu įriedėjus į 21 amžių! Valio!

Man patinka traukiniai ir lėktuvai. Autobusai nepatinka. Apie laivus nuomonės neturiu, nors keliausi keletą kartų per Baltijos jūrą. Reikia spręsti šį klausimą.

Išėjau pieno

Tik išeik į miestą pieno nusipirkti. Tuoj prisižiūrėsi vaizdų.

Prie seimo badauja žmonės. Taip ir nesupratau dėl ko ir už ką. Prieš neapmokamas atostogas ir prastą Kubiliaus atmintį. Aš pusryčiams valgiau arbatos su juodos duonos rieke - tai dalinai prisidėjau galima sakyti. Netgi be sviesto.

Toliau sutikau benamį be batų, tik su šlapiom kojinėm.

Omnitelio salone užstrigau kaip kamštyje. Aš tik pakrovėją nusipirkt norėjau... Pralaukiau gerą pusvalandį. Pardavėja siūlo klientui:

- ....ir galėsite su 5 numeriais kalbėti nemokamai..

- nereikia man tų penkių! Man vienos mylimos žmonos užtenka!

ir dar pusvalandį ginčijasi. Ot ištikimuolis! Imk 5 ir eik sau...

Užklupus lietui užsukau į Cancan piceriją. Į mane ilgą laika niekas nekreipė dėmesio, nors aš visaip kaip bandžiau būti matoma... Pagaliau klientų bijantis padavėjas nedrąsiai manęs paklausė: "gal noretumėte ko nors užsisakyti?" Ne, aš čia šiaip pro šalį ėjau, prisėdau į gatvę pažiūrėti... Kai užsakiau kavos ir picos, baugščiai paklausė: "Vieną?" Hm... Nors aš valgiau tik duonos riekę, bet tikrai nesijaučiau tokia išbadėjusia, kad užsisakyti daugiau picų. Tuo labiau Cancane jos neitin skanios.

Nusipirkau pieno.

Skirtumai

Įplėštas čekis. Taip reikia.

Yra tokia žmonių rūšis, kurie mėgsta uždavinėti keistus klausimus. Jie puola terorizuoti vaikučius klausinėdami "o ką tu labiau myli - mamytę ar tėvelį?". Žmogučiui augant jie tą patį klausimą performuluoja pagal situaciją. Manęs tokie žmonės klausia - "o kur tau  geriau - Maskvoj ar Lietuvoj?". Atrodytų viskas aišku - aš gyvenu ten, kur man geriau. T.y. ten kur man geriau, ten aš ir gyvenu. Bet iš esmės man ir ten ir šen savaip gerai. Kai turi dvi tėvynes tai negali rinktis, kurią labiau myli. Čia tas pats, kas lyginti ką labiau myli - mamą ar tėtį. Nežinau, kas man mama, o kas tėtis - Lietuva ar Rusija. Bet myliu jas abi. Kaip ir tėvai - abu skirtinti, abu ne tobuli, bet abu duoda tau geriausia ką gali.
O šiaip tai Rusija tikrai 186%  skiriasi nuo Lietuvos. Yra begalė dalykų Rusijoje, kurių aš negaliu suprasti.
Pvz.: mistinis pardavėjų ritualinis čekio įplėšimas. Jos nulpėšia čekį ir dar įplėšia jį. Kam??? Šis veiksmas man neduoda ramybės, gal dėl to, kad jis yra absoliučiai beprasmiškas. Ko gero jo šaknys glūdi tarybinėje prekių išdavimo sistemoje, bet tai daro ne tik tarybinių laikų pardavėjos, bet ir visai jaunutės.
Kitas keistas dalykas - kodėl metro ekskalatoriaus laiptai ir turėklai juda skirtingu greičiu. Turėklai visada juda greičiau ir po keliasdiašimt sekundžių ranka nuvažiuoja į priekį. Visi tai žino, pastebi, bet nieko nedaro. O atrodytų argi sunku nureguliuoti vienodą greitį. Gal čia Maskvos metro cinkelis?
Dauguma rusų viską valgo su duona. Jie gali bulves, makaronus ar koldūnus valgyti su duona. Anglai valgo viską su bulvytėm, rusai - su duona.
Jei rimčiau - važiuojant į Maskvą geriau įsidėti maltos kavos. Nes rusai pagrinde visi geria tirpią. Net ne visose parduotuvėse yra pirkti maltos kavos.

Sapnai

Šiąnakt sapnavau, kad rašau knygas ir viena jau yra knygynuose.

Prieš savaitę sapnavau, kad pažiūriu į savo krūtinę - o ji visa karpuota ir per vidurį išaugus trečia krūtis.

Būna sapnų, kuriuos atsimenu labai ilgai. Prieš pusę metų sapnavau labai ryškų sapną: aš kopiu į labai statų kalną, o mane vejasi lokys. Kalnas akmenuotas, akmenys slysta iš po kojų, rieda žemyn, ir aš su jais. Bandau laikytis už plonų medelių, bet ir jie išsirauna. Vėl nuslystu žemyn. Bet vargais negalais užkopiu į viršūnę. Atsisuku - o mane persekiojęs lokys susikibęs su kitu lokiu ritasi nuo kalno. O kalno viršūnėje toks nenusakomas palengvejimas ir atsiveria nuostabus vaizdas į kalnų slėnį.

Man patinka sapnuoti. Net jei tai nieko nereiškia.

Vis geriau nei televizorius.

Rytas metro

Kaip gera ir ramu Vilniuje. Nėra tos lekiančios, skubančios žmonių ir mašinų minios kaip Maskvoje. Vis dėl to, tokia milžiniška žmonių sankaupa vienoje vietoje nėra sveikas reiškinys. Oficialus gyventojų skaičius Maskvoje 2010 sausio 1 d. virš 10 milijonų. Neoficialiai - 6 milijonais daugiau. Jokie sveiko proto gyvūnai negyvena taip susispaudę. Net bitės, kai avilyje jų pasidaro per daug pagimdo bičių karalienę ir dalis avilio išskrenda. O žmonės matyt kvailesni už bites - ir tik grūdasi, spraudžiasi. Aišku tai beprotiškas miestas. Apie ekologiją, oro kokybę, triukšmo lygį net nėr ko šnekėt.
Vieną rytą papuoliau į metro 8 val. ryto. Per patį piką. Labai greitai pasigailėjau, kad nepralaukiau žemės paviršiuje kol visi išsivažinės po darbus, universitetus. Nors įėjau į metro galinėje stotelėje - vagonas jau buvo pilnas. O važiuojant link centro prisigrūdo tiek, kad norintys įlipti jau netilpo. Prieš išlipant po truputį pradedu judet durų link. Paklausiu priešais stovinčio ar lips ir šiaip ne taip apsikeičiame vietom. Durys atsidaro - minia tiesiog išneša mane iš vagono. Reikia pereiti į kitą stotelę, kitoje metro šakoje. Prieš ekskalatorių žmonių grūstis per pusę salės. Karša ir tvanku. Žmonės priekyje, už nugaros, iš šonų. Aplink mane tik pečiai ir nugaros. Minios galo nematyt. Juda žingsniu per pusę pėdos. Nors aš nesergu klaustrofobija, bet dėl oro stokos momentais pradeda apimti lengva panika. Nes net labai norėdama iš šios spūsties negalėčiau išeiti - įkliuvai, tai kentėk! Šiaip ne taip pasiekiau ekskalatorių, kur gavau daugiau erdvės ir oro. Atvažiuoja traukinys, iš jo lipa žmonės. Dar net pusė nespėjo išlipti jau balsas sako "atsargiai durys užsidaro, sekanti stotelė...". O žmonės lipa, rankom prilaikydami užsidarančias duris. Lygiai taip pat - pečiais prilaikydami duris įlipa. Aš jau tiesiog netilpau. Ir nerizikavau būti durų suspausta. Pamačiau, kad nuvažiuojančio traukinio paskutiniai vagonai tuštesni ir atvažiavus sekančiam traukiniui laisvai įlipau į paskutinį vagoną.
Šita kelionė man paliko ne ypač malonų įspūdį. Silpnų nervų žmonėms patarčiau vengti metro piko valandom.
Aišku, prie visko pripranta žmogus. Bet tikrai nenorėčiau, kad toks rytinis pasivažinėjimas, pasigrūdimas būtų mano kasdienybė. Ne itin nuostabi dienos pradžia.

Namo

Gera grįžti namo. 

Prisikroviau lagaminą visokiausių rusiškų gėrybių - tame tarpe veltiniai ir marinuoti grybai. Pati lagaminą sugebėjau tik nukelti nuo vieno laiptelio. Ačiū Dievui, gerieji žmonės mane į traukinį įsodino, apkabino, pabučiavo ir pro langą pamojavo. Viskas kaip priklauso.

Maloniai nustebino Lietuvos geležinkeliai - naujas labai jaukus vagonas. Abejuose koridoriaus galuose rodo laiką, temperatūrą ir ar laisvi tualetai. Labai naudinga informacija.

Mano kupe pakeleiviai šįkart buvo kaip ir pridera - tadžikas, važiuojantis pirkti mašinų ir simpatiška jaunų rusų porelė, važiuojanti į svečius. Aš, be abejo, išreklamavau lietuviškus sūrius, dryžuotas kojines, supažindinau su Lietuvos istorija, Čiurlioniu ir t.t. Mergina pasiteiravo, ar aš kartais ne dėstytoja. :)

Tadžiką išnaudojau lagamino iškėlimui iš traukinio. Jis mielai leidosi išnaudojamas.

Mėnuo yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad priprasti prie aplinkos, prisirišti prie žmonių. Dėl to, aišku, buvo liūdna išvažiuoti. Bet ir Lietuvoj gera. Nors imk ir persiplėšk.

Maskvoj bobų vasara jau baigėsi, malonu, kad Vilniuje šviečia saulė iš pat ryto. Ir namai vis dar kvepia vasara.

duona kasdienine

O kiekviena vakara, budama Novo-Sihove as turiu vakarieniauti pas drauges mama - teta Ala. o tai yra ne taip jau lengva - nes teta Ala LABAI svetinga. Man atvaziavus, ji priestaravimu nepriimanciu balsu pareiske - tak, Ievik, budes uzinat u nas, ty poniala? (taip, ieva, vakarieniausi pas mus, supratai?)...Jei jau pakliuvai i jos virtuve - lengvai iseiti nepavyks. Pirma sriuba, paskui antras, dar arbata su pyragais ir vaisiai... Viskas skanu, su armeniskos virtuves motyvais... Sedziu kaip Vini Puchas ir aimanuoju. O dar kazka siulo, ant stalo deda, po nosim kisa... Ir taip visada, jau kelinti metai. Viskas, ko sugebejau issireikalauti - siek tiek mazesniu porciju. O zodis "ne" tetos Alos virtuveje nieko nereiskia. Jei bandau koki vakara padaryti pravaiksta - skambina man ir kviecia taip, kad negali atsisakyti. Labai gera teta Ala.
O namie mane sergsti doroves policija. Kai isgirsta, kad aunuos batus, tuoj issoka i koridoriu:
- Tiotjiev, kur einate?
- As trumpas, i svecius.
- Tik nakvot namo griskit!

kultura

apsikulturinau pilnai.
siandien vel gavau netiketa likimo dovana. (nors as ir taip jas gaunu 24 kartus per diena). tiksliau vakar pateike - o siandien atsiemiau.
tiesiog viena pazistama tiotia Galia lipdama is vonios paslydo ir skaudziai krito. dabar klibinksciuoja pasiremdama slidinejimo lazda. ta proga ji man vakar pasiule bilieta i Jurijaus Basmeto ir Maskvos solistu koncerta. is pradziu as dar drisau valanda pagalvoti, bet aisku sutikau.
o kaip gi nesutikti? ar daznai as vaikstau i tokius koncertus? pakasius galva, paziurejus i tolima taska, suraukus kakta ir padusavus - na ne... nedaznai... khe khe...
taigi, siandien kaip didele issiruosiau. apsivilkau be abejo, savo iseiginius sportbacius, dzinsus ir dryzuotus marskinelius... be abejo - tikra dama taip rengiasi i koncerta. ir isvaziavau i sostine. nuo stoties iki Caikovskio koncertu sales netoli, taigi man liko dar 2 laisvos valandos.
kaip man patinka Maskvos centro gatviu pavadinimai! Tverskaja-Jamskaja, Bolsaja Sadovaja... ejau ta gatve, nusukau link idomesnio pastato ir netiketai aptikau tvenkinuka. Jaukus toks. Zmones vaikstineja, begineja ir visaip kaip jaukiai glaustosi. cia as susimasciau - o kur as cia taip jaukiai? Maskvos centre? ahum... tai gi tai gi - o gi - na Patriarsih prudah! ten kur "Meistro ir Margaritos" veiksmas praidejo. uzsizipsojau - vos vaikas ant triratuko manes nesuvazinejo. bus man. toks bulgakoviskas siuzetas. pavaikstinejau ir jau laikas eit i koncerta.
tai va. koncertas man pusiau patiko - pusiau nelabai. Mocarto kuriniai, be abejo - pakeri. Mocarto divertismentus as galiu lyginti tik su ranku darbo neriniais. klausai - ir toks lengvumas, skaidrumas... ir sutankejimas, eksrpesija... ir vel skrenda garsu audinys...
siuolaikiniu kompozitoriu Tariverdijevo ir Denisovo kuriniai man labiau primine muzika is siaubo filmu. tuoj...tuoj... is uz kampo issoks serijinis zudikas... bet neissoka. tuoj... is uz krumo... neissoka. nieko... tuoj... tuoj... pamatysi ismesineta lavona... bet dar ne... tuoj... tuoj... ir taip visas kurinys. o vadinosi "koncertas styginiu orkestrui romantiniame stiliuje". nieko sau romantika. arba as kazko nesuprantu. man Mocartas artimiau...
Tariverdijevas parase muzika 132 filmams. tame tarpe "Likimo ironija arba po pirties" ir "12 pavasario akimirku" (apie Stirlica). bet siandieninis kurinys manes nesuzavejo. vel gi - pateisinu savo neisprusimu.
gerai, kad Mocarto buvo daugiau.
koncertu saleje ypatinga atmosfera. styginiu ansamblis savo neitiketinu cirianimu, stryku judesiais, dirigento gestais sukuria ypatinga atmosfera. (kam nepatinka mano banalus issireiskimai - patys vaiksciokit i koncertus). o iseini i naktini didmiesti - pypina Sadovoje kolco, knibzda metro. va tau ir Mocartas, kad nori.

Lietuvybe-2

Nastes rusu literaturos antros klases vadovelyje yra net 3 M. Ciurlionio paveikslai: zvaigzdziu sonata. Vel gi - uzsididziavau. :) 

O mano, kad ir kuklus patriotizmas pasirodo uzkreciamas. Dovanu atveziau maza Lietuvos veliavele, tai nuomininke nusipirko 5 kartus didesne Rusijos veliavele ir pasikabino balkone. :)

Tokios naujienos is mano kaimo. Dar sako, grybai prasidejo...

Siuolaikinis jaunimas

Julei tik 9 metai, o jai kavalierius siandien padovanojo rozes...

Zvenigorod

Jau, ko gero, minejau sita grazu pavadinima - Zvenigorod. Lietuviskai tai reikstu "skambantis miestas". Jei jus vaikysteje turejot vaikiska maza pianina - ant jo buvo uzrasytas buten sitas zodis.
Nors as esu gimusi pacioje Maskvoje, taip taip, as tikra maskviete, bet mano nuostabios vaikystes vasaros praejo Novosihovo - mokslines bazes gyvenvieteje salia Zvenigotorodo. Ir grazesniu vasaros atostogu as neisivaizduoju.
Rugsejo 11 Zvenigorodas svente savo miesto diena - jam suejo nei daug, nei mazai - 858 metai. Miestelis garsus Savinno-Storozhevsky vienuolynu, kuriame freskas tape pats Rubliovas.
Mano nuomininkes dukra Nastia dalyvavo sporto sventeje. Tiesa pasakius, kaip tokiam mazam miesteliuj su 13 000 gyventoju sportinis gyvenemas vertas demesio - cia net yra olimpinio rezervo sporto mokykla. Dar sventeje dalyvavo kariskiai ir parasiutininkai.
As dalyvavau, kad palaikyti Nastia - jaunaja gimnaste. Bet tikrai likau suzaveta tokio mazo miestelio sventes lygiu, programos turtingumu.

Muziejai

Geda pasakyti, bet gyvendama Vilniuje beveik nesilankau parodose. Na tas "beveik" cia susvelnintas...
O kai atvaziuoji kazkur ribotam laikui - tai norisi isnaudoti maksimaliai. Aplankiau nemazai parodu, bet vertos demesio buvo tik kelios. Kitos - laiko ir pinigu svaistymas, nes Maskvoj ir parodos kainuoja nemazai.
Per radija isgirdau pokalbi apie moteru dailininkiu paroda. Labai idomiai pasnekejo apie moters vaidmeni mene, apie moteriska pasaulejauta. Zodziu - sudomino. Iskrapsciau drauge pasikulturinti. Na... Atvirai snekant - agresyvi isterija. Dar atviriau - kakalai ir vemalai. O jei visai atvirai - prosto govno (meslas). Gerai, kad toj pacioj gatvej - Petrovka - aptikome Gulago muzieju. Jaunas muziejus - jam tik 6 metai. Kuklus, dar remontuojasi. Bilieto kaina tik 50 rubliu - 5 litai. 5 kartus pigiau nei kiti muziejai, galerijos. Nors neuzsisakem gido - pasitiko labai maloni moteris ir papasakojo apie tremtiniu, lagerius istorija. Sukreciantis vaizdas, skaiciai - o tie skaiciai - tai juk zmones... Ju laiskai, islike daiktai... Dukters nuotrauka, kuria mama slepe metu metus po bata padu, ukisko muilo gabaliukas, kuri vyras perdave istremtai zmonai, sukos, rankdarbiai... Iejus i barako kopija nukrete siurpas, pamacius karceri vos neapsiverkiau. Iejau i karceri... nors netikras, bet baugu, labai... o jei durys uzsidarytu? Jiems duodavo valgyt karta i 3 dienas - zuvies kaulu virala. Per siaures salcius. Ilgiausiausiai istverdavo 15 dienu...
Ir iseini i normalu, sotu, silta gyvenima.
Jei busit Maskvoj - rekomenduoju.

Seimyna

Isitraukiau i mano nuomininku seimos gyvenima.
Ryte prabundu kai seimyna ruosiasi i mokykla-darba. As dar nusnustu valandziuke. Uzsiimu savo reikalais. Paskui po pietu grizta mergaites. Paplepam, paciauskam. Pavalgydinu, jos ziuri filmukus. Ignoruoja mano priminimus, kad reikia daryti namu darbus. Veliau uzeina ju mociute Ruana. Mes geriam arbata. Ji labai ekspresyvi moteris - pusiau armene is azerbaidzano. Ruana paima jaunesneja Nastia i gimnastika. Tada grizta Ira ir Maksimas. Virtuvej geriam arbata. Grizta Nastia. Praideda pamoku darymas ir mamos barniai. Vakare isgeriam alaus ar vyno. Tokia dienotvarke. Ir man patinka. Jau spejau prirasti.
Ir mergaites priprato. Kai buvau siom dienom Maskvoj, vyresnioji Jule klausia mamos:
- O kur teta Ieva. Mes grizom, o namie tik Barsikas (katinas).
- Ji isvaziavo i Maskva, gris rytoj.
- O ko ji taip daznai i Maskva vazineja?
- Ji retai cia buna, nori drauges aplankyti...
- Aha! Tai vel per zmones eina!
....
Pasiilgsiu as ju...

Lietuvybe

Uzsididziavau.
Aplankiau labai idomia fotoparoda - Broliu Liumjer fotocentre vyksta tarybenes 60-70-uju metu fotografijos paroda. Labai stiprus darbai, paliekantys neisdildoma ispudi (atleiskit uz banalu issireiskima, bet butent taip). Parodoje pateiktos 350 nuotraukos, kurios primena apie to laikmecio gyvenima - zmones gatveje, darbe, pramoneje, sporte... Atrinktos pacios israiskingiausios. Seniai nebuvau tokio auksto lygio parodoje. Kiekvienas darbas atskira istorija, priek kiekvieno galima stoveti ir tiesiog ziureti.
O uzsidziavau todel, kad parodoje buvo ir musu fotografu Antano Sutkaus ir Aleksandro Macijausko darbai. Nebuvo kaimyniniu saliu fotografu darbu ir nekaimyniniu irgi. O fotocentro knygyne lietuviskai fotografijai isskirta visa atskira lentyna. Kitos pasaulio tautos glaudziasi visos kruvoj - o musiskiai su atskira etikete placiai issiskleide. Va jums - se kad norit! Bent jau fotografuoti lietuviai moka....
Ne tik fotografuoti. Dar surius gaminti. As visada lauktuviu vezu "zanavyku" ir "medziotoju". Ir siaip Maskvoj yra pirkti "dziugas", "svalia", "palanga", "rokiskio". Mano draugai perka ir giria. Yra ir rusiskos gamybos suris ir sviestas "litovskoje" (lietuviskas) - vien pavadinimas ka reiskia!
Savo nuomininkes dukroms atveziau dryzuotas kojines musu trispalves spalvu. Ismokinau, kad - geltona spalva - tai saule, zalia - tai lauku spalva, raudona spalva - tai kraujas... Jos net nezino, ka reiskia rusiskos trispalves spalvos, o lietuviskos jau zino. Net is veltinio padare Lietuvos veliava.
Skleidziu lietuvybe... pagal savo kuklias isgalias.

Prekyba

Vis gi draugas Dima buvo teisus, sakydamas, kad as nepratus prie pinigu. Vos nenusipirkau megztuko uz mazdaug 1400 litu. Jam buvo nuolaida 50%. Pilna kaina apie 3000 litu. T.y. 30 000 rubliu. As skaiciavau skaiciavau ir suskaiciavau, kad l15 000 rubliu bus 140 litu. Pasirodo ne - 1400. Labai grazus megztukas, labai svelnus, labai kasmyrinis, tik trupuciuka brangokas.

:)

O elektricku prekeiviai mane labai pralinksmina. Taip ir kelione neprailgsta. Mano ir kitu keleiviu demesiui pasiule stebuklinga tusinuka, kuris raso nematomu rasalu, o pasvietus kitu galu isryskeja tekstas - labai patogu spargalem, dar pasirodo yra ypatingas rasiklis, kurio rasalo uztenka nubrezti 10 km ilgio linija arba 2 km tekso, kai tuo tarpu paprastu rasikliu uztenka tik 800 metru. Dar pasiule uzsukamu stikloainiu atidarytuva-atsuktuva-uzsuktuva, tepalus nuo karpu, nudegimu, zodziu nuo visko su zenseniu, skruzdeliu medum ir kt. gerybem, krema, kuris isnaikina prakaito kvapa 7 dienom, manikiuro rinkinius, zirkles, nosines, kojines, pirstines, teptukus, laikrascius....

Bet kad man nieko nereikia.

Einu ziuret meno.

Ispudziai

Mano nuostabus vasarbutis yra mazdaug 70 km nuo Maskvos. Labai vaizdingos kalvotos vietos, miskas, upe ir kiti groziai. Taciau, Rusija nebutu Rusija jei nevyktu tokie dalykai: butinai reikia vasaros pradzioje perkasti visa kiema, atidengti karsto vandens vamzdzius ir taip laikyti kelis menesius. O kai orai atsalo - butinai reikia atjungti karsta vandeni ir vaizduoti, kad taisai sildymo trasa. Skelbimai byloja, kad karsto vandens nebus 12 dienu. Aisku, niekas tuo netiki. Prabuvus be karsto vandens 1 diena as susiruosiau i svecius i Maskva. Pasikulturinti, pasizmoneti ir karsto vandens procedurom pasimegauti. Nauda ir sielai ir kunui.

Is mano miestelio Zvenigorod i Maskva vaziuoja elektricka - priemestinis traukinys. O cia tai jau nuotykis. Traukinio vagonai ko gero vyresni uz mane, dunda ir linguaja i visas puses. Pagrindine keliones programa - pardavejai ir muzikantai. Elektrickoje prekiauja viskuo: ledais, skalbiniu virvem, priemonem nuo kandziu ir plauku slinkimo, spalvinimo knygelem, pasaulio atlasais, dantu pasta, masazuokliais, atspindincia plevele apasaugancia automobilio salona nuo karscio... Dar eina cigonu virtines, visu paskutinio amziaus karu suzaloti kariai, aklieji, nebyliai ir t.t. Si karta daviau 10 rubliu aklam vaikinui grojusiam gitara ir nelabai graziai dainavusiam - bet vis tiek saunuolis, akliems reikia padeti. Paskui atejo du vyrukai su akordeonu ir trombonu ar panasia dudele ir trankiai uzgrojo "Rio-rita". Man patiko, issitraukiau fotoaparata ir pafilmavau. Kai jie ejo pro sali daviau 10 rubliu = 1 litas. Piktasis dudorius man mete: "Panele, jei norit filmuoti eikit i zoosoda ir mokekit pinigus!". "As sumokejau." "Mazai!". Va kokie pikti ir nedraugiski pasirodo elektricku muzikantai. Reikejo pavyt ir 10 rubliu atimt. Ne taip jau ir gerai jie grojo, tiesa pasakius.

Na, man Maskva patinka. Patinka metro. Ten reikia orientuotis ir judeti greitai. Kitaip zmoniu minia nunes tave visai ne ten kur reikia. Metro yra gerai. Ypac tokiame milziniskame mieste.

Vakare padideja ir taip nemenkas masinu srautas. Maskvos kamsciai tai atskira tema. Oro tarsa be abejo zveriska. Todel vakare, grizus namo, issikrapstau is nosies juodus snargliukus.

Motinele Valentina

Sestadieni buvau vakarinese misiose labai simpatiskoje cerkveje prie upes. Zvakiu krautuveleje ten prekiauja ir cerkves gyvenima reguliuoja motinele Valentina. Sena bobute, kurios visi bijo del jos bjauraus budo ir astraus liezuvio.

Po misiu stoviu cerkves kieme, fotografuoju. Viena ausim girdziu - motinele Valentina rekia ant viso kiemo "mergaite, mergaite!!!". Nekreipiu demesio, nes net nepagalvojau, kad i mane kreipiasi. Ji priena prie manes ir sako rusciu balsu "Mergaite! Ar ant taves kryzius pakabintas?!". "Pakabintas, pakabintas". Jau maniau lieps parodyti. Bet ne, patylejo ir nuejo. Butu nepakabintas tai, ko gero, zvilgsniu sudegintu ar zemes gelmes prasivertu... 

Tokia ta motinele Valentina. Ir cia ji dar labai draugiskai, kaip man sake aplinkiniai, su manim pabendravo. Tai jai sijono ilgis netinka, tai skeltukas. Nei vienas varpininkas jai neitinka - "ar gerai grojau, motinele Valentina?" - "Blogai!!!".

Sake, mano teva ji mylejo. Nes juos siejo bendras pomegis - grybai. Jis jai geras vieteles pasakydavo. 

pokalbis

Mano bute gyvena smagi seimyna su dviem dukrom: 9 metu Julia ir 7 metu ryskia asmenybe Nastia. Mane mergaites vadina "Teta Ieva" = rusiskai "Tiotia Ieva", kas snekamojoje kalboje skamba kaip "Tiotjiev". Taigi vakar vakare Nastia kreipiasi i mane grieztu balsu:
- Tiotjiev, o kodel jus taip daznai i svecius vaikstot?
- Na, man patinka bendrauti su zmonem, - atsakau.
- O mes ka - ne zmones???
...
:)

Namai-nenamai

 As jau senokai neskiriu - ar as namie ar ne... 

Ir is esmes man sitas jausmas labai patinka.

Visur jauciuos ir namie ir sveciuose vienu metu. (ir tai visai nepriklauso nuo deklaruotos ar faktines gyvenamosios vietos, pilietybes, nuosavybes ir t.t.)

O jeigu jums sitas jausmas nezinomas, pasidalinsiu paslaptim, sitas jausmas - be galo lengvas.

Pinigai

Lebedevo parduotuveje pirkau knyga ir pora atviruciu. Prie kasos man pasake suma, o as visa gyvenima maisau "devianosto" (90) ir "deviatsot"(900). O gavosi kaip tik ta klastinga suma. Tokiu atveju as duodu didesni piniga, kad nesukti sau galvos. Stoviu ir po nosim sau kazka bumbu. Draugas klausia, ka as murmu.
Sakau - deviatsot tai devyni ir nulis ar nulis nulis?
Pardavejas susirupines klausia - ar kas ne taip?
Draugas Dima sako - ne ne, viskas gerai. Tik ji is Lietuvos. Jie ten prie pinigu neprate.
:)