o vis del to as ja myliu....

Ne, Maskvoje nesmirdi dumais. Jie seniai issisklaide, zmones nuo langu nukabino paklodes - kurias drekino ir bande gelbetis nuo aitriu dumu. Atveso, rudeneja...

Siandien buvo pirma sauleta diena, be lietaus. Ta proga pasivaiksciojau po Maskvos centra, atradau keleta nematytu gatveliu. Na taip taip, kicas ir beskonybe cia klesti... Bet - nieko nepadarysi - AS MYLIU MASKVA. Na, kraujas - ne vanduo. Cia as gimiau kazkada seniai seniai - snieginga praeito amziaus diena.

Po vakarykscio nesekmingo bandymo siandien pavyko uzsiregistruoti - nes visi atvykeliai turi per 3 darbo dienas prisiregistruoti Maskvoje. Teoriskai tai lengva - bet kokiame pasto skyriuje. Bet rusiska realybe skiriasi nuo teorijos. Pasto darbuotuojos piktos, eiles sustingusios laike. O palubeje kabo plokscias skistu kristalu televizorius, kuris rodo grynpyso meskiuku apsaugos vaizdelius bei geliu kompozicijas. Panasu, kad isskyrus mane to nelaimingo teleekrano niekas ir nepastebejo. Del to jie ir buvo pikti ir suirze - mieli meskiukai ir tulpes labai teigiamai veikia nervu sistema.

Maskvos kamsciai tai atskira istorija. Vis del to man labiau patinka metro. Taciau pravaziuodama masinoje maciau mitinguotojus ir milicijos masinas pilnas kareiveliu su nepersaunamom lemenem. O uz 10 minuciu per radija pranese, kad mitinge uz zodzio laisve dalyvavo 400 zmoniu, 300 is ju zurnalistai, o 70 buvo sulaikyti. Tai va...

Arteja Maskvos miesto diena - rugsejo 4. Visur kabo siaubingai baisingai beskoningi plakatai. Bet... kazkodel man tai netgi patinka, kazkodel man miela ir smagu, o i piktas pastininkes as ziuriu su sypsena.

Na taip taip... as myliu Maskva... ir nieko cia nepadarysi...

Rusiskos kates

Maskvoj ir jos apylinkese as visu pirma megaujuosi galimybe tampyti, tasyti, kratyti, kasyti ir visaip kaip myleti kates. Rusiskos kates turi keleta neabejotinu pranasumu pries maniskius zverino veltedzius:
1. man nereikia ju serti.
2. jos yra svarios ir as galiu jas glostyti.
Per 3 dienas i mano rankas pakliuvo Barsikas, Grejus ir Muska.
O kazkus zalioj verandoj liudi alkani Brisius, Nulepause ir Drasiukas.....

from Russia with love

Rusija prieme mane saltai ir slapiai. Bet vis tiek labai jaukiai ir sirdingai.
Isvykstant is Zveryno suskambo cerkves varpai - ka as priemiau kaip gera zenkla. O kodel gi ne? Geru zenklu niekada nebuna per daug.
Traukinyje mano pakeleiviais buvo labai maloni mergina Vera ir jos 3-ju metu sunelis Grigorijus. Nuostabus rudaakis berniukas. Jei as buciau kokiais 28 metais jaunesne - neabejotinai isimyleciau tas rudas akis.
Su Vera puse nakties praplepejom apie viska pasaulyje, o rudaakis berniukas tyliai knarke naktines lempos sviesoje. (jo nosyte slogavo).
O dabar daug sveciu, daug kalbu, vaises ir arbatos gerimas.

sekundės

Ar jūs žinote, kad 100 metų - tai tik 3 153 600 000 sekundžių.

Matuojant metais atrodo daug, na pakankamai daug, o skaičiuojant sekundėm - kažkaip prakštiškai ir nieko...

Nešvaistau savo sekundžių ir einu krauti didelį lagaminą. 

iki

Rytoj išvykstu į mamą Maskvą.

Katinams ir ežiukams bus iškrovos mėnuo. Pasninkas kartais gerai. O tai išlepinau aš juos ant savo galvos.

Rusijoj interneto ko gero dažnai neturėsiu. 

Prašom labai pasiilgti.

Drąsiukas

O Bailiukas išdrąsėjo tiek, kad man pavyko jį nufotografuoti.

Nuo mūsų pažinties pradžios jis padrąsėjo kokiais 5-7%.
Ta proga aš pervardinau jį: dabar jis nebe Bailiukas, o Drąsiukas.

kisssss

Foto: Albert Eisenstaedt 1945

Kam nepatinka bučiuotis?

Bučinys, kuris nuo 18 amžiaus vadinamas "prancūzišku" dar 14 amžiuje vadinosi "totoriškas".

Chromosomos

Ar jūs žinote, kad "moteriška" X chromasoma turi daugiau nei 1400 genų, o "vyriška" Y chromasoma tik 78 genus. (pati skaičiavau).
Žmogaus kūno ląstelės turi 46 chromosomas, kas nėra taip jau daug, net amebos turi 50.
Tabakas ir bulvės  - 48,
medvilnė - 52,
arklys - 64,
šuo ir višta 78,
karpis 104,
drugeliai 380,
Katės turi mažiau - tik 38, (ko gero tai išminties rodiklis).
o ežiukai - 88.
Papračiai net 480-1200.
Kengūra iš viso tik 12 - kitas išbarstė šokinėdama.
O kažkokia šokinėjanti skruzdėlė iš vis neapsisunkina gyvenimo - turi 2 chromosomas ir nesuka sau galvos. 

dangus

Vakar vakare eidama per Lukiškių aikštę pakėliau akis į viršų - buvo nepaprastai gražus dangus. Žodžiais neperteiksi. Aš sustojau užvertus galvą ir išsižiojus spoksojau į plunksninius debesis. Apsalus nuo dangiškos kūrinyjos grožio. Apėmė tas visasukrečiantis vienovės-amžinybės-savo menkumo-visatos tobulumo jausmas, kuris supurto kiekvieną kūno ląstelę (tą patį jautė Andrėjus Bolkonskis "Kare ir taikoj" gulėdamas sužeistas mūšio lauke po mėlynu dangum).  Nors liepose triukšmavo paukščiai, o ant suoliukų repo klausėsi paaugliai - jie irgi buvo viso to dalim.. Net eilėraštį sukūriau ir greitai įsirašiau į telefoną, kad nepamiršti:

Geriu debesis Lukiškių aikštėj

užvertus galvą

akim, dantim ir kojų pirštais.

O naktį beprotiškai žaibavo ir pylė lietus. Irgi visasukrečiančiai. Bet eileraščio ta proga nesukūriau.

Kalbėkime lietuviškai

Mūsų darbštūs ir kūrybingi kalbininkai sulietuvino jau daugelį gyvenimo sričių. Pradėjo nuo gyvybiškai svarbiausios - maisto. Pasaulį išvydo dešrainiai ir mėsainiai, prie jų prisijungė ne mažiau svarbios sauskelnės. Iš pradžių šie žodžiai skambėjo neįprastai, bet kaip sakė Turgenevas - prie visko pripranta žmogus. Informacinių technologijų srity sekėsi ne taip sklandžiai: maigyklė, vertiklis ir vaizduotuvas sunkiai skinasi kelią į vartotojų galvas. Aš iki šiol nelabai suprantu kas yra brukalai ir naudė.
Bet mane stebina kalbininkų selektyvumas. Sąmoningai ar nesąmoningai, tyčia ar per aplaidumą - bet jie visiškai ignoruoja sekso temą. O juk tai viena aktualiausių gyvenimo sričių. Neseniai man iškilo klausimas: kaip senovėje lietuviai vadino orgazmą. Juk kažkaip vadino? Niekur nieko rasti nepavyko. Negi kalbininkams patiems neįdomu sugalvoti gražų lietuviška žodžio "orgazmas" atitikmenį? (O gal jiems neaktualu, nes nebūna...)
Kreipiuosi į jus, gerbiamieji kalbininkai - užtenka japoniškų pipirkrienių, imkitės rimtesnių temų. Štai jums trumpas nesulietuvintų žodžių sąrašas: seksas, orgazmas, erekcija, masturbacija, oralinis, analinis, kunilingas, klitoris.
Banalių variantų nesiūlykit: orgazmas=palaimainis=svaigainis  - nepraeis.
Juk mūsų kalba tokia graži ir daininga: meilužė kaip saulužė, meilužis kaip draugužis.
Gražu? Labai gražu.

dar apie seksą

Nuotrauką parsitempiau iš čia, ten yra daugiau.

Daugelyje kultūrų paplitęs kažkoks keistas ir nesuprantamas (bent jau man) pasakymas, kad seksą kažkas kažkam duoda. Tiksliau, vyrauja nuomuonė, kad duoda moteris.

Aš visuomet maniau, kad panašiau, kad duoda vyras. Nes, na... jis kaip ir turi ką duoti... tai, kas pas juos išorėje makaluojasi.

O iš tiesų, tai kas čia per turginis mąstymas? 

Du žmonės bendrauja, sąveikauja, santykiauja, mylisi... 

Gražu ir tiek.

baigėsi?

Sušlaviau geltonus lapus.

Naktį pasiėmiau šiltesnę kaldrą.

Verandoje gėriau arbatą susiviniojus į pledą.

Išsiplovus galvą išsidžiovinau su fenu.

Susiradau apatinius. Užsimoviau po džinsais.

Negi vasara baigėsi?

Pažiūrėjau orų prognozę - ne ne! Nesibaigė!

Tai tik pertraukėlė.

Žverys

Lygybė

Ryte mane pasitiko Brisius (kairėje) su Nulėpause-Šnypštuke (dešinėje).

Įdėjau jiems į dubenėlį konservų. Nulėpausė, kaip tikra dama, šnypšdama ryžtingai nustūmė Brisių į šalį ir be ceremonijų ėmė lapnoti konservus.
Brisius, kaip tikras džentelmenas, kukliai prisėdo nuošaly abejingai stebėdamas meteorologinius reiškinius ir tyliai sau galvodamas "visos jos tokios".
Kadangi mūsų respublikoj lyčių lygybė, man nieko kito neliko kaip įdėti Brisiui maistą į atskirą dubenėlį.
Tiesiog tvarka ir teisingumas.

Skaitalai

Kaip neseniai minėjau - pakliuvau į knygų spastus. O tokia jau yra žmogaus prigimtis - paskui save temtis ir kitus.

Štai jūsų dėmesiui paskutiniu metu skaitytų ir man padariusių įspūdį knygų sąrašėlis:

1. Fritzas Riemannas "Pagrindinės baimės formos" - ne be reikalo vadinama populiariosios psichologijos klasika. Labai įdomiai išdėstyti 4 žmonių tipai, remiantis pagrindinėmis baimės formomis. Skaitydama šią knygą, aprašytose situacijose mačiau save ir savo pažįstamus. Tikrai verta dėmesio knyga. Skaitosi lengvai, galvoje išlieka ilgai. 

2. Robert Bly "Geležinis Džonas (knyga apie vyrus)" - bet tinka ir moterims. Tai knyga apie vyriškumo problemą šių dienų visuomenėje. Apie tapimą vyru, išlindimą iš po mamos sijono. Kaip šio tapsmo alegorija paimta brolių Grimų pasaka "Geležinis Džonas". Pateikta daug istorinių, mitinių, šamaninių, religinių pavizdžių. Man labai patiko mintis, kad senovėje vikingai įteikdavo jaunam kariui kardą, tik kai jis išmokdavo šokti. Deja, dauguma berniukų taip ir netampa vyrais, nes nesutinka mokytojo.

"Moteris gali pagimdyti vyriškos lyties kūdikį, tačiau vyrą iš jo padaro tik kiti vyrai." 

3. T. Vailderis "Kovo idos" - amerikiečių rašytojo ir dramaturgo, gavusio net keletą Pulicerio apdovanojimų istorinis romanas. Tai knyga apie Cezarį, jo aplinką, intrigas ir meilę. Knyga parašyta laiškų forma. Tai suteikia asmeniškumo ir intymumo įspūdį. Nesiekdamas istorinio tikslumo autorius stengiasi perteikti ne tik to laikmečio Romos gyvenimą, bet ir Cezario kaip žmogaus mintis, norus ir santykį su tuometine religija, prietarais ir žmonių ribotumu.

"Koks bauginantis, koks garbingas yra žmogus, jei išties be jokio dangiško valdovo, be jo užtarimo, gali pats savo sieles gelmėse rasti egzistavimo prasmę, sukurti taisykles, kurių jis privalo laikytis gyvenime."

 4. Pančatantra - Šią knygą atisitikntinai ištraukiau iš lentynos ir pradėjus skaityti netikėtai įsitraukiau. Tai senovės Indijos pasakų rinkinys. Labai įdomi kūrinio struktūra - prozinio ir eiliuoto  pasakojimo kaitaliojimas. Pagrindis siužetas petraukiamas pamokančiomis, dažnai humoristiškomis istorijimos, netikėtais epizodais. Nemažai istorijų iš Pančiatantros pasiskolino "Tūkstantis ir viena naktis", kiti vėlesni europos autoriai. Stebina kūrinio įžvalga, taiklumas ir pamokymų aktualumas net ir po kelių tukstančių metų. 

Dėl blogo patarimo žūva net valdovas,

O atsiskyrėlis - dėl prieraišumo žūva.

Per glamonėjimus prapuls tėvų sūnus,

Atostogos gali pakenkt ir mokslo vyrui.

O dėl netikėlio sūnaus - šeimai kančia.

Nepastovumas - meilei pražūtis!

Draugystę pražudyti gali nepasitikėjimas,

Dėl kvailo elgesio - gerovei galas.

Netikęs garbinimas pražudo dorovę,

Nerūpestingumas ir puikybė pražudo moterį,

Kaip kad ir apleista dirva dažnai sunyksta,

O turtą visados pražudo proto aptemimas!

5,6,7. Stieg Larsson "Milleniumo trilogija"  - jau rašiau. Pavojingai įtraukiantis trileris. Kartą paragavęs - negali sustot.

Skaičiau dar keletą knygų, bet čia išvardinau tik labiausiai patikusias.

šokoladas

noriu norėti šokolado.
bet visai nenoriu.

Plepalai

Svarbu ne tik ką žmogus sako, net ne kaip sako, bet kam jis tai sako, t.y.  koks tikslas. Kas tų žodžių adresatas. Kokį poveikį norima padaryti.

Kartais kalbama atseit pašnekovui, bet iš tiesų žmogus kalba sau. Kad pateisinti ar įtikinti patį save dar ir dar kartą garsiai išsakant savo požiūrį - juk kuo dažniau kartoji, tuo įtikimiau atrodo. Ir galų gale įtiki, kad viskas taip ir yra. Įtikėjai savo deklaracija, ramu, keičiam temą.

Dažnai sakoma viena, bet iš tiesų esmė yra daug toliau. Pati pirminė informacija yra tik priedanga, tie žodžiai kaip paleidimo gaidukas, skatininantis klausytoją veikti vienaip ar kitaip. Iššaukti norimą emociją, mintis, veiksmus -  tarsi nuotoliniu būdu stumtelti tam timkra linkme.

Už saldaus balso, šypsenos ir komplimentų kartais slypi geležinės pirštinės. Nerūpestingas čiauškėjimas iš tiesų gali būti sąmoningu programavimu. O iš šalies užtikrintas nuomomės dėstymas - nepasitikėjimo dangstymas ir saviįtaiga.

Va tokia aš šiokia tokia psichologė.

ar žinote

ar žinote, kaip senovėje mūsų promočiutės vadino orgazmą?

aš nežinau.

bet juk kažkaip vadino.

kas žino - etnografai, kalbininkai ar kiti protingi žmonės?

Narkotiniai skaitalai

Žaliojoje verandoje labai gera gerti arbatą, priiminėti svečius, klausytis žiogų, daryti spalvotus katinus ir skaityti knygas.

Vienas klastingas žmogus, atseit iš draugiškumo, davė man paskaityti Stigo Larssono "Milenniumo" trilogiją:

"Mergina su drakono tatuiruote",

"Mergina, kuri žaidė su ugnim"

"Mergina, kuri įspyrė širšių lizdą" (rusiškas vertimas "Mergina, kuri sprogdino oro pilis").

(pirma knyga yra išleista lietuviškai, kitos kol kas yra rusų arba anglų kalbom).

Nekartokite mano klaidos! Net neimkite šių knygų į rankas! Jokiais būdais neatsiverskite! Dėl dievo meilės neskaitykite nei vienos raidės! Jei manęs nepaklausysite - jūs prapuolėt. Šitos knygos kaip narkotikas. Kaip apsėdimas. Pradėjus skaityti, tiesiog neimanoma atsiplėšti. Skaitau visą dieną ir pusę nakties kol akys pradeda merktis. 

Nors nesu detektyvų-trilerių gerbėja (nes paprastai skaitau zanūdiškesnes knygas), bet šios knygos nepaprastai įdomios. Tai nėra lėkštas detektyviūkštis. Autorius nuodugniai ištyrė temą. Siužetas daugialypis ir nenuspėjamas. Veiksmas vyksta daugeliu krypčių, spalvingi veikėjai....

Žodžiu, aš jus perspėjau. 

Jei nepaklausysit ir skaitysit - patys kalti.

gydimas

Kompleksinis gydimas padeda.

Vyrai į mano kiemą neša ne tik lopetas, bet ir gėles. Gėlės perduoda savo energiją ir žmogus sveiksta. Tai žinoma nuo seno.

Bronchitininkas su asmenine patirtim pasiūlė šampano terapiją po sunkių sekmadienio darbų. Nusipelniau. Praktiškai išsklaidžiau mitą, kad negalima vartoti antibiotikų su alkoholiu. Na, su alkoholiu gal ir negalima, o su šampanu labai galima.

Na ir summa sumarum bendros visuomenės pastangos išgydyti savo ypač vertingą narį panašu, kad davė rezultatą - pirma ramiai miegota naktis po savaitės kančių. Kostelėjau porą kartų ir užmigau.

Viskas kartu - antibiotikai, aštri sriuba, medus ir t.t. o svrbiausia pozityvus mąstymas ir žmonijos palaikymas grąžino mane į sveikuolių gretas.

Ačiū jums gerieji žmonės. Ką aš be jūsų daryčiau?

meškutė

ar žinote, kad baltamargė meškutė  tai drugelis.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Baltamargė_meškutė

tom yum

nepadėjo man nuo bonrchito niekas - nei šnapso masažas, nei antibiotikai, nei čiobrelių arbata su medumi, nei plūduriavimas su paukščių taku virš galvos...

(karštų bulvių terapijos dar nepraktikavau. nes ir taip karšta.)

blogiausia, kad klastingas kosulys atsliūkina naktį, kai aš pradedu snausti. įlenda į gerklę ir dusina. taip ir kovoju su juo kasnakt prieš užmiegant. tarp sapno ir tikrovės kosėju bandydama spėti įkvėpti oro. po ilgos kovos, pasitelkiant į pagalbą čiulpiamus ir purškiamus vaistus, aš šiaip ne taip laimiu eilinę kovą (bet dar ne karą). kosulys atsitraukia ir aš išsekusi užmiegu.

kadangi šiandien vėl karšta. net mano pavėsyje termometras rodo +34 C, tai valgyt ruošti nėra noro. spintelėje radau juodai dienai nupirktą plikomą makaronų sriubą "thai choise". nupsrendžiau, kad šiandien ir yra toji juodoji diena.  užsiplikiau be įpatingo entuziazmo - plikomi makaronai anoks skanėstas.  bet  - paragavus pirmus šaukštus maloniai nustebau:

sriuba labai aštri. kartoju: tikrai labai aštri. kitaip sakant ŽIAURIAI AŠTRI. dega visas plotas aplink burną, burna, gerklė ir visa kita pakeliui į skrandį. labai įdomus rūgščiai aštrus skonis. be to netikėtai prie čili aštrumo derantis gaivus cintrinžolės aromatas.

sriuba vadinasi spicy tom yum. smulkiai parašyta kamputyje. paguglinau: tom yum -  tai tailandietiskos ryžių arba makaronų sriubos su krevetem, vištiena ar grybais. ant mano pakelio nupiešta krevetė, tai tarkim mano sriubyte buvo su krevetėm. išskirtinis tom yum aštriai-rūgštus skonis ir aromatas, sukurtas naudojant cintrinžoles, kafir laimo lapus bei laimo sultis, smulkintus čili pipirus, žuvies sultinį ir vietines žoleles. aišku, pakelinės sriubos nuo tikrųjų skiriasi vai vai vai kiek kartų, bet šita likau labai patenkinta ir rekomenduoju plačiajai visuomenei. ypač aštrumų mėgėjams. be abejo, prie progos tailandietiškame restorane užsisakysiu tikros tom yum sriubos.

o kam aš visa tai rašau - ogi pavalgius tom yum - išprakaitavau visa, išdegino man nosiaryklę ir viršutinius kvėpavimo takus. išsikosėjau, išsišnypščiau nosį - ir beveik kaip naujai gimus. manau, nuo šitos sriubos man ir reikėjo pradėti savo gydimą. 

kitą kart žinosiu. o pirkau, jei neklystu, rimi.

dabar net kambarys kvepia citrinžole.

bulvės

kadangi šnapso trynimas į krūtinę (a.k.a. papus) nepadėjo nuo netikėtai prikibusio bronchito, šiandien vakare praktikuosiu karštų bulvių kompresą.

va pagalvojau: šnapsas irgi juk iš tų pačių bulvių išgautas produktas. žodžiu - bulvių terapija, tik skirtinguose pavidaluose: kietos bulvės, skystos bulvės... kaip gi tu, lietuvi, be bulvių gyvensi? bulvė pasirodo ir maistas, ir vaistas...

o viskas prasidėjo taip: norėjau sutaupyt 21 litą, ko pasekoje sutaupiau tik 18 litų ir gavau bronchitą. vaistams jau išleidau kokį 100 litų + savaitė prakosytų naktų... 

išvados - taupymas prie gero nepriveda.

paskutinį kartą taip smarkiai sirgau 2006 lapkritį. tada su angina ir bronchitu dar keliavau iš oslo į doverį (anglija). ir miegojau stansedo aerouoste ant akmeninių grindų. ką padarysi, jei nėra laisvų kėdžių. ten visi taip miega. matyt tokios jau jų senos geros angliškos tradicijos.

žolinės

rimi prie kasos. kasininkas garbanius skenuoja mano prekes: persikai, bandelės, duona, greipfrutas... ir sako:
- taigi žolinės, o žolės neperkat.
- tai, kad rimi neprekiauja žole.
susimąstė.
- na taip... bet salotos irgi žolė...
vėl susimąstė. norėjo pabendraut labai.
pabendravom.
o aš ir nežinojau, kad žolinės. nieko aš nežinau. gerai, kad bent kasininkas garbanius informuoja.
visuomenė nepalieka manęs nežinioje.

30 d.

Yra toks psichologų žaidimas "30 dienų". Įsivaizduokit, kad jums liko gyventi 30 dienų...

Tai atseit turėtų priversti susimąstyti apie gyvenimo kokybę ir prasmingumą. Peržvelgti savo planus ir norus. Ar tikrai nuveikei gyvenime tai, ką norėtum ir t.t.

O ką aš daryčiau jei man liktų 30 dienų gyvent ant šio svieto? Iškeliaučiau į Naująją Zelandiją ir jei užtektų laiko į Pietų Ameriką. o Jei dar užtektų tai į kokią tai Aliaską, Grenlandiją ar pan. Bet visai nebūtina skubėti.

Iš esmės tai koks skirtumas kiek liko: 30 dienų ar 30 metų. Kasdieną reikia gyventi...

Globalinis bardakas

Kažkas tikrai ne taip su mūsų pasauliu vyksta...
Maskva skendi dūmuose, ten dabar populiariausias žodis "apokalipsė".  Medicininės kaukės madingesnės nei per kiaulių gripą. Labai įdomūs vaizdai iš ūkanoto megapolio. Bet aš neskubu ten vykti, užtenka ir nuotraukų bei video medžiagos.
Kaune išvartyti medžiai kaip po Godzilos pasiutpolkės. Be galo gaila senųjų ąžuolų prie viešosios bibliotekos. Nebuvau dar niekada mačiusi tiek nulaužtų medžių.
O aš nei iš šio nei iš to sugebėjau susirgti vidury vasaros. Seniai taip bjauriai nesirgau. Kai mokiausi mokykloje, susirgus būdavo džiugu, kad nereikia eiti į pamokas. O dabar sirgt jokio džiaugsmo, už tai jokio bonuso negaunu. Ir viskas per tuos kapitalistiškus kondicionierius.
Globalizacija sucks.

Lopeta

Sėdžiu verandoje, kuriu grožį. Įeina pro vartelius vyriškis. Balti marškinėliai, balti šortai ir įtartinai įraudęs veidas. Išdidžiai iškėlęs priešais save neša nelabai naują žemėtą  kastuvą.

-Ponia, atsiprašau, lopetos nereikia?

-Ne, ačiū, nereikia.

-Labai gera lopeta, pigiai atiduodu.

-Tai, kad turim.

-O kaimynams nereikia?

-Ne, kaimynai irgi turi.

-Bet labai gera lopeta, nebrangiai...

-Tai, kad dėkui, turime lopetų užtektinai.

Jei žmogus sako "ir taip viskas aišku", "visi taip daro", "taip reikia".... reiškias reikia bėgt nuo jo kuo toliau.

Aš nedarysiu to, ko iš manęs tikisi visuomenė (kartu paėmus ir po vieną).
"Ką žmonės pasakys" man neįdomu. Jie daug ką sako, dažnai visai net nepagalvoję. Žmonės mėgsta kalbėti, bet tingi galvoti. O kartais jie sako labai įdomius ar juokingus dalykus. Gal be reikalo aš nežiūriu "panoramos"? 
Ryte pagalvojau apie drontus. Man patinka jų graviūros.  Pagūglinau. Wikipedijoss frazė privertė mane susimąstyt:

"Drontai buvo labai patiklūs sparnuočiai, jie be jokios baimės arti prisileisdavo žmones, todėl lengvai tapdavo jų aukomis...."

Lietaus sriuba

Nykštukas

kavinukė ar šokoladinė trakų g.

-kokių turit ledų?

-nykštukas ant pagaliuko.

-gerai, dauokit nykštuką ant pagaliuko.

suvalgiau nykštuką. 

o pagaliuko ne.

Niam

Niam-niam-niam.
Pasirodo mytybos grandinė tokia: katės-ežiukai-paukščiai-sraigės-musės-skruzdėlės.
(seka gali keistis - kas pirmesnis, tas sotesnis.)
Kas dar laukia eilėje prie mano dubenėlių?
Prašom, prašom, nesikuklinkit, visiems maisto užteks.

Pastarnokai

Nežiūrint į mano glaudžius ir širdingus santykius su daržovių pasauliu, pastarnokai mano meniu yra naujiena.

Trumpai tariant, tai saliero pusbrolis su baltai-gelsvom šaknim.
Užsukus į "Marks & Spencer" parduotuvę užmečiau akį į nukainuotų produktų skyrelį. Turiu tokį įprotį ir labai juo patenkinta. Akį patraukė įdomių traškučių pakelis. Perskaičius pavadinimą sudomino dar labiau. Pasirodo tai pastarnokų traškučiai su medumi ir juodaisiais pipirais.
Įdomu tik, kad ant pakelio užklijuotos lietuviškos etikėtės jie pavirto į "bulvių traškučius pagamintus iš pastarnokų".  Nors sudėtyje apie bulves neužsimenama. Matyt, vertėjo manymu visi traškučiai turi būti bulviniai. :)
Pastarnokų traškučiai tikrai nepaprastai skanūs. Plonai supjaustyti pastarnokai saldžiai-aštraus skonio. Kadangi jie be E621 ir kitų bjaurybių, tai suvalgius saują jauti malonų sotumo jausmą. Nėra noro triauškinti be saiko, kaip paprastus natrioglutamatinius traškalus. 100g pakelio užteko ilgam gurmaniniam malonumui, skonio ir kvapo receptoriai buvo man be galo dėkingi. 

skruzdėlytės

manim laksto skruzdėlytės. tikros. 

jos nori atimti vyšnių ogienę. neduosiu.

bet aš minkštaširdė.

imkit lašą. kapt ant stalo. 

puotaukit.

moteriška laimė

iš ko padaryta moteriška laimė? aišku, kad iš begalės reikšmingų ir nereikšmingų smulkmenų. ir be abejo 99% smulkmenų yra visiškai nesuprantamos vyrams. tačiau, šiandien aš į tai nesigilinsiu.

visi gerai žino, kad vienas iš kertinių "moteriškos laimės" akmenų yra batai. taigi šiandien aš atlikau savo moteriška priedermę ir apsilankiau batų parduotuvėje. tikslas buvo elegantiški moteriški bateliai. lengva būti moterim su 38 kojos išmiera. sunku, vai kaip sunku, kai mano kanopėlės 35-36 išmieros. išsimatavus 7 batelių poras numojau ranka ir pasikraipius patrepsėjus nusipirkau štai šitas nuostabiai raudonas klumpaites. ne kokie tai kroksai-šmoksai. odinės, minkštutėlės, smagutėlės, zomšinis vidus. labai rekomenduoju batų firmą Think!. (čia vietoj reklamos) o rekomenduoju todėl, kad jų batai labai patogūs. be to spalvingi, o ne zanūdiškai rudai-juodi. viduj padas išformuotas pagal pėdą. žodžiu, mano širdis priklauso jiems.

su naujom raudonom klumpaitėm jaučiuos kaip raudonkepuraitė - tik atvirkščiai. :)

va dabar vyrai pagalvos - ir kam rašyti apie batus?

o tam - aš gi moteris!

šypsena

ėjau gatve. kažką labai rimto ir svarbaus galvojau. aš gi labai rimtas žmogus. ir labai galvotas.
priešais ėjo senutė. na, "senute" net nesinori jos vadinti. sena moteris. kokių 70-80 metų. sniego baltumo žili plakai, kartūninė gėlėta suknelė. ant pečių kuprinė. po pažastim didelis pokas tualetinio popieriaus. ir šypsena. ji tiesiog švytėjo. šypsojosi džiugiai džiugiai. dar tie jos balti balti plaukai. tualetinis popierius. šypsena.
ir aš iš kart nusišypsojau. juk taip gera šypsotis. ir beje šypsena netrukdo galvoti apie labai rimtus ir svarbius dalykus.
kaip dainavo mažasis meškėnas - "pasidalink savo šypsena ir ji dar ne kartą pas tave sugrįš..."


foto: merano (italija), gatvės meno festivalis

Bakterijos

Aš nežiūriu televizoriaus.
Neskaitau spaudos.
Neklausau radijo.
Net nekišu nosies į delfi.lt.
Vajezusrmarja.
Aš nežinau ir žinot nenoriu kas vyksta pasaulyje ir kuo gyvena žmonija.
Bet "Iliustruotame moksle" perskaičiau visokių įdomybių apie bakterijas, pvz.  kad žmogaus organizme audinių ląstelės sudaro mažumą -  9 iš 10 organizmo ląstelių yra bakterijos. Tai ką - manęs manyje tik 10%? O visa kita ne aš, o bakterijos? Na, tikrai negali tada jaustis vieniša, kai visada su manim tokia gausi kompanija.
1,5 kg bakterijų yra žarnyne... O dar įdomu, kad ant vyrų delnų aptikta 120 skirtingų rūšių bakterijų, o ant moterų rankų - 180. Taip išeina, kad moteriškės rečiau rankas plauna?
Dar žinau, kad Klintono dukra ištekėjo, bet iš tiesų bakterijos man įdomesnės.

kelionės

Kartais nebūtina iškeliauti labai toli ir labai ilgam, kad kelionė atneštų vidinius pokyčius.

Kelionė yra simbolis, kaip upės perplaukimas į kitą krantą.

Jau esu rašiusi apie keliones. 

Apskritai,  laikas ir atstumas man mažai reiškia. Tai labai realytivios sąvokos. Kuris žmogus yra arčiau - tas, kuris eina šalia, bet jūs jo net nepastebit, ar tas, kuris yra už 8094 km, bet jūs apie jį galvojat su šypsena? 

Tai va. Nors į savo gimtąjį Kauną važinėju beveik kiekvieną savaitę, bet ši kelionė buvo kitokia. Iš išorės tokia pat kaip ir visos, bet viduje aš ją pajaučiau visai kitaip.

O ką pajaučiau? Išvažiuodama iš Vilniaus jaučiau tarsi kažką palieku. Ne žmogų, ne aplinką, tiesiog... gal gyvenimo etapą, gal kaip gyvatė seną odą... O grįždama jaučiau atsinaujinimą, pasikeitimą ir tarsi parsivežusi kažką nematomo - kaip iš rusų liaudies pasakos "atnešk tą, nežinau ką". Štai aš ir parsivežiau "tą, nežinau ką".

Ir man "tai" labai patinka.